Bg. 12.13-14
निर्ममो निरहङ्कारः समदुःखसुखः क्षमी ॥
सन्तुष्टः सततं योगी यतात्मा दृढनिश्चयः ।
मय्यर्पितमनोबुद्धिर्यो मद्भक्तः स मे प्रियः ॥
nirmamo nirahaṅkāraḥ sama-duḥkha-sukhaḥ kṣamī
santuṣṭaḥ satataṁ yogī yatātmā dṛḍha-niścayaḥ
mayy arpita-mano-buddhir yo mad-bhaktaḥ sa me priyaḥ
Pažodinys
yaḥ — tas, kuris [yra]; adveṣṭā — be priešiškumo; sarva-bhūtānām — visoms gyvosioms būtybėms; maitraḥ — draugiškas; ca — ir; eva — išties; karuṇaḥ — atjaučiantis; nirahaṅkāraḥ — be minties „aš“; nirmamaḥ — be minties „mano“; sama — toks pat; duḥkha — skausme; sukhaḥ — [ir] džiaugsme; kṣamī — atlaidus; santuṣṭaḥ — viskuo patenkintas; satatam — visad; yogī — užsiimantis atsidavimo joga; yata-ātmā — susivaldęs; dṛḍha-niścayaḥ — turintis tvirtą ryžtą; manaḥ — [kurio] protas; buddhiḥ — [ir] intelektas; arpita — sutelktas; mayi — į Mane; saḥ — tas; mat-bhaktaḥ — Mano bhaktas; priyaḥ — brangus; me — Man.
Vertimas
Kas jokiai gyvai būtybei nejaučia priešiškumo, yra draugiškas, atjaučiantis, be minties „aš“ ir „mano“, toks pat ir skausmo, ir džiaugsmo akimirką, atlaidus, viskuo patenkintas, paniręs į atsidavimo jogą, susivaldęs, ryžtingas, protą ir intelektą sutelkęs į Mane, – toks Mano bhaktas yra Man brangus.