Bg. 15.16
द्वाविमौ पुरुषौ लोके क्षरश्चाक्षर एव च ।
क्षरः सर्वाणि भूतानि कूटस्थोऽक्षर उच्यते ॥
क्षरः सर्वाणि भूतानि कूटस्थोऽक्षर उच्यते ॥
dvāv imau puruṣau loke kṣaraś cākṣara eva ca
kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni kūṭa-stho ’kṣara ucyate
kṣaraḥ sarvāṇi bhūtāni kūṭa-stho ’kṣara ucyate
Pažodinys
loke — šiame pasaulyje; imau — šios; dvau — dvi; puruṣau — jungtinės esybės; kṣaraḥ ca — laikina; eva ca — ir išties; akṣaraḥ — amžina; sarvāṇi — visi [šie]; bhūtāni — kūnai; kṣaraḥ — [yra] laikini; kūṭa-sthaḥ — [o] nekintamas [„aš“]; ucyate — sakoma; akṣaraḥ — amžinasis.
Vertimas
Šiame pasaulyje esti dviejų rūšių puruṣos – laikinas [kūnas*] ir amžinas [ātmanas]. Visi kūnai laikini, o nekintamas [„aš“], sakoma, yra nemarus [ātmanas].
Pastabos
Tryliktame skyriuje žodis puruṣa vartojamas reikšme „aš“, kuris yra skirtingas nuo prakṛti, bet kartais materialus kūnas taip pat pavadinamas puruṣa, arba jungtine esybe. „Taittirīya Upaniṣadoje“ pasakyta: „aš yra sudarytas iš maisto“ (2.1.1).