Bg. 16.1-3
अभयं सत्त्वसंशुद्धिर्ज्ञानयोगव्यवस्थितिः ।
दानं दमश्च यज्ञश्च स्वाध्यायस्तप आर्जवम् ॥
अहिंसा सत्यमक्रोधस्त्यागः शान्तिरपैशुनम् ।
दया भूतेष्वलोलुप्त्वं मार्दवं ह्रीरचापलम् ॥
तेजः क्षमा धृतिः शौचमद्रोहो नातिमानिता ।
भवन्ति सम्पदं दैवीमभिजातस्य भारत ॥
abhayaṁ sattva-saṁśuddhir jñāna-yoga-vyavasthitiḥ
dānaṁ damaś ca yajñaś ca svādhyāyas tapa ārjavam
ahiṁsā satyam akrodhas tyāgaḥ śāntir apaiśunam
dayā bhūteṣv aloluptvaṁ mārdavaṁ hrīr acāpalam
tejaḥ kṣamā dhṛtiḥ śaucam adroho nāti-mānitā
bhavanti sampadaṁ daivīm abhijātasya bhārata
Pažodinys
śrī-bhagavān uvāca — Śrī Bhagavānas tarė; abhayam — bebaimiškumas; sattva-saṁśuddhiḥ — širdies tyrumas; vyavasthitiḥ — atkaklumas; jñāna — [taikant] betarpišką įžvalgą skatinančius; yoga — metodus; dānam — labdaringumas; ca — ir; damaḥ — išorinių juslių valdymas; ca — ir; yajñaḥ — aukų atnašavimas; svādhyāyaḥ — Vedų studijos; tapaḥ — asketizmas; ārjavam — tiesumas; ahiṁsā — smurto nenaudojimas; satyam — tiesos sakymas; akrodhaḥ — pykčio neturėjimas; tyāgaḥ — atsižadėjimas; śāntiḥ — vidinė ramybė; apaiśunam — polinkio juodinti kitus nebuvimas; dayā — atjauta; bhūteṣu — visoms gyvosioms būtybėms; aloluptvam — godumo nebuvimas; mārdavam — jautri širdis; hrīḥ — kuklumas; acāpalam — pastovumas; tejaḥ — veržlumas; kṣamā — pakantumas; dhṛtiḥ — vidinė stiprybė; śaucam — švarumas; adrohaḥ — priešiškumo nebuvimas; na — [ir] nebuvimas; ati-mānitā — išpūstos savimanos; bhārata — o Bharatos aini; bhavanti — [šios dvidešimt šešios savybės] pasireiškia; abhijātasya — gimusiam su; daivīm — dievišku; sampadam — būdu.
Vertimas
Śrī Bhagavānas tarė: Bebaimiškumas, širdies tyrumas, atkaklumas taikant betarpišką įžvalgą (jñāna) skatinančius metodus, labdara, išorinių juslių valdymas, aukų atnašavimas (yajña), Vedų studijos, asketiškumas, tiesumas, smurto nenaudojimas, tiesos sakymas, pykčio neturėjimas, atsižadėjimas, vidinė ramybė, polinkio juodinti kitus nebuvimas, atjauta visoms gyvosioms būtybėms, godumo nebuvimas, jautri širdis, kuklumas, pastovumas, veržlumas, pakantumas, dvasios stiprybė, švarumas, priešiškumo ir išpūstos savimanos nebuvimas – šios savybės, o Bharatos aini, pasireiškia dieviškos prigimties žmoguje.