Bg. 6.7
जितात्मनः प्रशान्तस्य परमात्मा समाहितः ।
शीतोष्णसुखदुःखेषु तथा मानापमानयोः ॥
शीतोष्णसुखदुःखेषु तथा मानापमानयोः ॥
jitātmanaḥ praśāntasya paramātmā samāhitaḥ
śītoṣṇa-sukha-duḥkheṣu tathā mānāpamānayoḥ
śītoṣṇa-sukha-duḥkheṣu tathā mānāpamānayoḥ
Pažodinys
ātmā — protas; jita-ātmanaḥ — [jogo] kuris įveikė savo protą; praśāntasya — [ir] kuris yra ramus; paramā samāhitaḥ — išlieka labai susitelkęs meditacijoje [į Aukščiausiąjį „Aš“]; uṣṇa — karštyje; śīta — šaltyje; sukha — laimėje; duḥkheṣu — kančioje; tathā — ir; māna — šlovėje; apamānayoḥ — nešlovėje.
Vertimas
Kai jogas įveikia protą ir pasiekia nedrumsčiamą vidinę rimtį, jo gilaus susitelkimo į Aukščiausiąjį „Aš“ nesutrikdys nei kaitra ar šaltis, nei laimė ar kančia, nei šlovė ar gėda.