Meditacijos kelias

Skyrių sudaro keturiasdešimt septyni posmai, penkis iš kurių ištaria Arjuna, keturiasdešimt du – Śrī Kṛṣṇa. Skyrius prasideda Kṛṣṇos patikinimu, kad karma-yoga (išskaičiavimų neturintis veiksmas) yra viršesnė už jñāna-yogą (veiksmo atsisakymą). Šio patikinimo prireikė tik tam, kad Arjuna aiškiai žinotų savo kelią. Paskui Kṛṣṇa imasi išsamiai dėstyti dhyāna-yogą (meditacijos kelią). Tai atskiras kelias, bet jei mėgintume priskirti jį prie vienos iš trijų jogų (karma, jñāna ir bhakti), jis būtų klasifikuojamas kaip jñāna-yoga.

Pirmame posme žmogų, kuris veikia nesitaikydamas į savo veiksmo vaisius, Śrī Kṛṣṇa prilygina sannyāsinui ir jogui. Jis pataria pasitelkti protą tokiu būdu, kad jis skatintų dvasinį tobulėjimą, o ne degradaciją. Nevaldomas protas yra priešas, o suvaldytas protas – draugas (6). Protą ir jusles suvaldęs jogas vienodai žvelgia į akmenį, molį ir auksą (8). Jis neskirsto žmonių į giminaičius, draugus, priešus, abejinguosius, taikytojus, nepakenčiamuosius ar teisuolius (9).

Śrī Kṛṣṇa paaiškina, kaip valdyti protą (10–18), ir apibūdina patyrusio jogo savybes (20–25). Jis pabrėžia būtinybę atsisakyti materialių troškimų ir laipsniškai protą pažaboti. (26–29). Tokiu būdu žmogus pasieks vidinę rimtį ir išsilaisvins iš aistrų ir vangumo. Śrī Kṛṣṇa teigia, kad žmogus, kuris regi Jį visur, nelieka Jo nepastebėtas (30). Jis asmeniškai atkreipia dėmesį į tokį jogą (bhaktą). Užbaigdamas Śrī Kṛṣṇa skelbia, kad aukščiausią tobulumą pasiekęs ir beaistriu žvilgsniu į pasaulį žvelgiantis jogas neskirsto aplinkybių į palankias ir nepalankias (31–32).

Arjuna atsako, kad ši joga ne jo jėgoms, nes be galo neramus yra jo protas (33–34). Śrī Kṛṣṇa pritaria Arjunai ir nurodo jam užsiimti proto kontrolės praktika ir užgesinti aistrą (35). Jis sako, kad be proto kontrolės žmogus negali tikėtis sėkmės jogoje, ir priduria: „Bet kas protą pažabojo ir tikslo siekia tinkamomis priemonėmis, tas jį lengvai pasieks.“ (36).

Arjuna klausia: „O Kṛṣṇa, kas pasirinko jogos kelią juo tikėdamas, bet deda per mažai pastangų ir jo protas išklysta iš jogos kelio, tas jogos tobulumo nepasieks. Kas gi laukia tokio žmogaus?“ (37–39). Kṛṣṇa atsako, kad jogui nenutiks nieko bloga net suklupus ir nutraukus jogos pratybas. Jis užsitarnaus gerą gimtį, kuri leis atgaivinti ankstesniame gyvenime puoselėtą sąmonę. Po daugybės gimimų jis pasieks tobulumą (40–45). Śrī Kṛṣṇa skelbia, kad jogas pranoksta asketą, jñānį bei karmį, ir ragina Arjuną tapti jogu (46). Skyrių Kṛṣṇa apibendrina sakydamas, kad geriausias iš jogų yra tas, kuris garbina Jį su meile (47).

Visi posmai

  1. Posmas 1Śrī Bhagavānas tarė: Tikras sannyāsinas* ir jogas yra ne tas, kuris atsižada šventosios ugnies ar susilaiko nuo veiksmo, bet tas, kuris atlieka jam skirtą darbą negeisdamas veiksmo vaisių.
  2. Posmas 2O Arjuna, žinok, kad sannyāsa [troškimo pasisavinti veiksmo vaisius atsižadėjimas] ir yra joga. Išties, neatsisakius veiksmo vaisių siekio, jogu tapti neįmanoma.
  3. Posmas 3Sakoma, kad jogos viršūnės siekiančiam išminčiui priemonė yra veiksmas (karma-yoga), o į ją įkopusiam – meditacinė proto sutelktis (śama).
  4. Posmas 4Jei žmogus iš tiesų neturi prisirišimo prie juslių objektų ir veiksmo, leidžiančio juos įgyti, jei atsisakė bet kokių su šiuo tikslu susijusių valios pastangų, jis, sakoma, pasiekė jogos viršūnę.
  5. Posmas 5Protas turėtų padėti savajam „aš“ tobulėti, o ne traukti žemyn, nes protas iš tiesų yra ir savojo „aš“ draugas, ir priešas*.
  6. Posmas 6Protas yra draugas tik tam, kuris jį nugalėjo, bet nevaldomas protas atsigręžia prieš žmogų ir puola jį tarsi priešas.
  7. Posmas 7Kai jogas įveikia protą ir pasiekia nedrumsčiamą vidinę rimtį, jo gilaus susitelkimo į Aukščiausiąjį „Aš“ nesutrikdys nei kaitra ar šaltis, nei laimė ar kančia, nei šlovė ar gėda.
  8. Posmas 8Jogas, sakoma, yra toks žmogus, kuris per jogą pasiekė jungtį [su Aukščiausiuoju] (yukta*), kurio širdis pasitenkinimą rado per žinias ir betarpišką patyrimą, kuris išlieka tvirtas bet kokiomis aplinkybėmis, kuris yra pažabojęs jusles ir vienodai žvelgia į žemės grumstą, akmenį ar auksą.
  9. Posmas 9Kas vienodai žvelgia į geros valios žmogų, draugą, priešą, abejingąjį, taikytoją, piktavalį, giminaitį, doringąjį ar net nusidėjėlį, tas labai daug pasiekė jogos kelyje.
  10. Posmas 10Atokioje vietoje vienas gyvenantis jogas, sutramdęs protą ir kūną, nugalėjęs troškimus, be savininko jausmo širdyje, turi mintimis giliai pasinerti į meditaciją.
  11. Posmas 11-12Švarioje, pašventintoje vietoje jogas turėtų įsirengti tvirtą pasė˜stą iš kuśos žolės – nei per aukštą, nei per žemą, – jį užklojęs elnio kailiu ir minkštu audiniu ant viršaus. Atsisėdęs ant pasidirbto pasė˜sto, jis turi sutelkti protą į vieną tašką ir, taip suvaldęs savo proto bei juslių veikmes, užsiimti jogos pratybomis, kad išskaidrintų širdį.
  12. Posmas 13-14Tiesiai laikydamas kūną, galvą ir kaklą, nesimuistydamas, nukreipęs žvilgsnį ties nosies galiuku, nesidairydamas aplinkui, išlaikydamas proto ramybę, nugalėjęs baimę, griežtai laikydamasis skaistos, suvaldęs ir į Mane sutelkęs protą, visus savo siekius nukreipęs į Mane, jogas turi sėdėti giliai pasinėręs meditacijoje į Mane.
  13. Posmas 15Sudrausminęs bei panardinęs protą meditacijoje į Mane ir neleisdamas jam nukrypti į šalį, jogas pasiekia aukščiausią išvadavimą, suteikiantį jam vidinę rimtį (brahma-nirvāṇa), ir ateina į Mano buveinę.
  14. Posmas 16O Arjuna, negali jogu būti tas, kuris persivalgo ar badmiriauja, persimiega ar naktį visai akių nesumerkia.
  15. Posmas 17Kas su saiku valgo ir ilsisi, tvarkingai miega ir būdrauja, kas sudrausmino veiksmą, tas jogos pratybomis pašalina kančią.
  16. Posmas 18Kai sudrausmintas protas būna sutelktas išimtinai į „aš“ ir žmogus nealksta juslinių malonumų, tada, sakoma, jis yra yukta – įsitvirtinęs jogoje.
  17. Posmas 19Kaip nesuvirpa lempelės liepsna užuovėjoje, taip nesusvyruoja sutramdytas jogo protas, panardintas meditacijoje į „aš“.
  18. Posmas 20Panardintas į meditaciją, minčių sutelkimo pratybomis sudrausmintas protas visiškai nurimsta. Ir tada, kai žmogus išgrynintu protu betarpiškai patiria „aš“, jis semiasi džiaugsmo vien savyje.
  19. Posmas 21Pasiekęs šį būvį, jogas pelno amžiną palaimą, nepasiekiamą išorinėmis juslėmis, patiriamą tik intelektu [su ātmano įspaudu], ir jame paskendęs jau nesitraukia nuo Absoliučios Tiesos.
  20. Posmas 22Pasiekusio šį būvį žmogaus akyse nublanksta visi kiti laimėjimai ir įsitvirtinus jame net didžiausi sunkumai nebeišmuša jo iš vėžių.
  21. Posmas 23Šis būvis, kuriame nėra vietos skausmui, žinoki, yra joga. Joga reikėtų užsiimti su tvirtu pasiryžimu, nepasiduodant nevilčiai.
  22. Posmas 24Atsiribojęs nuo visų troškimų, kurie kyla iš jo paties valios, vien proto pastangomis žmogus turi visiškai ir besąlygiškai pažaboti jusles.
  23. Posmas 25Protą nukreipęs į savąjį „aš“, paramon pasitelkdamas intelektą, kurį meditacinis susikaupimas [dhāraṇā] padarė tvirtą ir nepajudinamą, žmogus turi palengva protą nurimdyti ir negalvoti daugiau apie nieką kitą.
  24. Posmas 26Kad ir kur besiblaškantis, nepastovus protas nuklystų, jį būtina sustabdyti ir sugrąžinti vien savojo „aš“ valdžion.
  25. Posmas 27Jogą, kurio protas nurimęs, kuris neturi nuodėmės, kuris užgesino aistras ir pasiekė Brahmaną, aplanko aukščiausia palaima.
  26. Posmas 28Visiškai nusiplovęs nuodėmes ir nė akimirkos nepaleidžiantis proto vadžių, jogas mėgaujasi amžina palaima, kurios šaltinis – betarpiškas Absoliuto (Brahmano) patyrimas.
  27. Posmas 29Jogas, kuris per jogą panardina protą į Absoliutą ir kuris regi Absoliutą visame kame, betarpiškai patiria, kad „Aš“ glūdi visose būtybėse, o visos būtybės glūdi tame „Aš“.
  28. Posmas 30Kas regi Mane visur ir viską regi Manyje, tas niekada nepameta Manęs iš akių ir nuo to niekada nenukrypsta Mano žvilgsnis.
  29. Posmas 31Jogas, kuris turi tvirtą vienmės suvoktį, garbina Mane kaip glūdintį visose būtybėse ir visad gyvena Manyje.
  30. Posmas 32O Arjuna, sakau tau, kad tas, kuris, atsispirdamas nuo savojo „aš“, visų gyvų būtybių laimę ir kančią suvokia kaip savo, yra aukščiausias iš jogų.
  31. Posmas 33Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, šią jogą apibūdinai kaip vidinės pusiausvyros būvį, bet Man ji neatrodo tvari, nes [proto] prigimtis labai permaininga.
  32. Posmas 34O Kṛṣṇa, protas iš prigimties nepastovus, audringas, veržlus ir užsispyręs, todėl sakau: suvaldyti jį be galo sunku – tas pats kas sugaudyti vėją.
  33. Posmas 35Śrī Bhagavānas tarė: Taip, tikrai, o tvirtaranki, protą sutramdyti sunku, jis nenustygsta vietoje. Ir vis dėlto, o Kuntī sūnau, pratybomis ir beaistriškumu užnerti apynasrį jam galima.
  34. Posmas 36Manau, joga sunkiai pasiekiama nesutramdžiusiam proto, tačiau kas protą pažabojo ir tikslo siekia tinkamomis priemonėmis, tas pasiekti ją gali.
  35. Posmas 37Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, kas pasirinko jogos kelią juo tikėdamas, bet deda per mažai pastangų ir jo protas išklysta iš jogos kelio, tas jogos tobulumo nepasieks. Kas gi laukia tokio žmogaus?
  36. Posmas 38O tvirtaranki, ar žmogus, kuriam nenusisekė jogos ar karmos pratybos, kuris neturi tvirto pagrindo po kojom ir paklydo Brahmano pažinimo kelyje, nepranyks kaip ištaršytas debesis?
  37. Posmas 39O Kṛṣṇa, prašau išsklaidyti šią mano abejonę, nes tik Tu gali tai padaryti.
  38. Posmas 40Śrī Bhagavānas tarė: O Pārtha, nieko toks žmogus nepraranda nei šį, nei kitą gyvenimą, nes siekiančiojo aukščiausio gėrio, mielas bičiuli, niekada neištiks bloga lemtis.
  39. Posmas 41Patekęs į planetas, kurias pasiekia geradariai, ir pragyvenęs ten daugel metų, iš kelio išklydęs jogas gimsta doringų ir turtingų tėvų namuose.
  40. Posmas 42Arba [jei po ilgus metus trukusių pratybų jogas suklumpa] jis gimsta išmintim apdovanotų ir jogai pasišventusių žmonių namuose. Tokia gimtis šiame pasaulyje išties labai reta.
  41. Posmas 43O Kuru aini, šitaip atgimęs jis atgauna ankstesniame gyvenime turėtą sąsają su transcendentine išmintimi ir siekia tobulumo dar veržliau.
  42. Posmas 44Dėl pratybų praeitame gyvenime jis ir vėl pajunta nevalingą palinkimą [į jogą]. Net ir tas praktikuotojas, kuris tik domisi joga, peržengia Vedose aprašomą apeiginio veiksmo kelią.
  43. Posmas 45Bet uoliai praktikuojantis jogas, nusiplovęs nuodėmes, po daugelio gimimų* pasiekia tobulumą ir galiausiai – aukščiausią tikslą.
  44. Posmas 46Jogas [medituojantis į Aukščiausiąjį „Aš“] pranoksta ir asketą, ir net jñānį [šventraščių Absoliutą suvokiantį kaip beatributį Brahmaną], ir tą, kuris renkasi karmą [turėdamas materialių išskaičiavimų], taip Aš manau, todėl būk jogu, Arjuna.
  45. Posmas 47Net iš visų jogų, pasiekusių jungtį su Manimi per jogą, tą, kuris garbina Mane su didžiu tikėjimu, mintimis giliai paniręs į Mane, Aš laikau geriausiu.