Apie knygos skyrių struktūrą

„Bhagavad Gītą“ sudaro aštuoniolika skyrių, kiekvienas jų atspindi atskirą jogos rūšį. Joga – daugiareikšmis žodis. „Gītoje“ jis paprastai reiškia priemones, būtinas tikslui pasiekti arba jungčiai su juo nustatyti. Todėl jogą taip pat galima versti žodžiu „kelias“ – taip šis žodis dažniausiai ir verčiamas knygoje, pirmiausia skyrių pavadinimuose. Yra trys pagrindinės jogos rūšys: karma-yoga, jñāna-yoga ir bhakti-yoga. Karma-yoga – tai praktika, kurios pagrindą sudaro nesavanaudiški veiksmai (karma), atliekami siekiant tikslo arba jungties su juo. Jñāna-yoga reiškia intuityvaus mūsų sąmonės tapatumo Absoliutui įžvalgos puoselėjimą. Galiausiai bhakti-yoga – tai praktika, kurioje kaip priemonė meilės vienmei pasiekti pasirenkama bhakti, dvasinis atsidavimas. Šiuo atveju bhakti tampa ne tik priemone, bet ir tikslu.

Aštuoniolika „Gītos“ skyrių galima suskirstyti į tris dalis, po šešis skyrius kiekvienoje. Pirmoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama karma-yogai, antroje – bhakti-yogai, o trečioje – jñāna-yogai, bet tam tikru mastu šios temos paliečiamos visuose skyriuose. Pirmasis skyrius yra įvadinis ir nenagrinėja vienos kurios jogos. Jis vadinasi „Nevilties kelias“ (viṣāda-yoga), nes pasakoja apie prislėgtą psichinę ir emocinę Arjunos būseną apžvelgus kariuomenes Kurukšetros mūšio lauke. Šią būseną galima traktuoti kaip jogą arba transformacinę priemonę tik ta prasme, kad pati desperacija, jei ji paskatina savistabą, gali būti autentiškos praktikos pagrindas. Apėmus nevilčiai, materialistiniai siekiai nublanksta, todėl atsiranda tam tikra dievogrąžos galimybė.

Antro skyriaus dėmesio centre atsiduria analitinės jñāna-yogos atmaina, vadinamoji sāṅkhya-yoga, bet čia įterpiama ir mokymo apie karma-yogą elementų. Ketvirtas skyrius aprašo karma-yogą, kurią vainikuoja jñāna-yoga, o penktas skyrius konstatuoja, kaip praktikuojant karma-yogą ir jñāna-yogą pasiekiamas tas pat galutinis rezultatas, todėl išmintingas žmogus nemato skirtumo tarp šių kelių.

Šeštame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama dhyāna-yogai, plačiai žinomai kaip rāja-yoga, nors skyriaus pradžioje užsimenama ir apie karma-yogą. Dhyāna-yoga, kurią galima priskirti jñāna-yogai, yra meditacinė praktika. „Bhagavad Gītā“ tiek karma-yogą, tiek jñāna-yogą sieja su bhakti-yoga. „Gītā“ išskirtinė tuo, kad, pasakodama apie kiekvieną jogą, parodo, kaip ji persipina su bhakti-yoga. Apibendrinant galima pasakyti, kad pirmi šeši „Gītos“ skyriai daugiau dėmesio skiria karma-yogai.

Antroje šešių skyrių dalyje plačiai pristatoma bhakti-yoga. Septintame skyriuje Kṛṣṇa sako esąs kosminio pasaulio šaltinis ir kad viskas randasi iš Jo. Pasišventusieji Jam išsilaisvina iš materialaus pasaulio pančių. Todėl tikrai išmintingas žmogus kreipiasi prieglobsčio į Kṛṣṇą, aiškiai suvokdamas viską pasaulyje kaip Jo paties apraišką. Aštuntame skyriuje Kṛṣṇa paaiškina, kaip pasiekti išsivadavimą medituojant į Jo garsinę formą oṁ. Jis taip pat kalba apie tamsos kelią, kuris veda į dangų, ir apie šviesos kelią, kurio kulminacija yra išsivadavimas.

Devintame skyriuje Kṛṣṇa grįžta prie materialaus kosmoso apreiškimo temos, kurią pradėjo plėtoti septintame skyriuje. Skyrių Jis užbaigia patardamas neiškrypti iš bhakti kelio. Dešimtame skyriuje Kṛṣṇa aiškina, kaip medituoti į Jo didybę atskleidžiančius fenomenalius objektus visatoje. Vienuoliktame skyriuje pasakojama, kaip Kṛṣṇa apreiškė Arjunai kosminį pavidalą. Dvyliktame skyriuje Kṛṣṇa atsako į Arjunos klausimą, kuri meditacijos forma pranašesnė – meditacija į savybių neturintį Absoliutą ar meditacija į Absoliutą, turintį tokią savybę kaip forma. Čia Kṛṣṇa pradeda kalbėti apie bhakti kelią ir Savo sekėjų savybes.

Paskutėje šešių skyrių dalyje vyrauja jñāna-yogos tema. Tryliktame skyriuje apibrėžiamas psichosomatinis organizmas kaip laukas (kṣetra), o sąmonė – kaip lauką pažįstantis subjektas (kṣetrajña). Kṛṣṇa taip pat nurodo, kad Jis yra tikrasis visus laukus pažįstantis subjektas ir kad viskas šiame materialiame pasaulyje kyla iš materijos ir sąmonės samplaikos. Keturioliktas skyrius aprašo tris pirmapradės materijos guṇas, penkioliktas skyrius – Aukščiausiojo Asmens imanentiškumą. Šešioliktas skyrius apibūdina sąlyginės prigimties nulemtas dieviškas ir nedieviškas savybes. Septynioliktas skyrius nagrinėja tikėjimo, maisto, aukų (yajña), meilės ir savitramdos klasifikavimą į tris kategorijas pagal tris materijos guṇas. Paskutiniame, aštuonioliktame, skyriuje Śrī Kṛṣṇa apibendrina savo mokymą ir pateikia galutinę išvadą. Nors skyriuje aptariamos visos trys jogos, pabaigoje aiškiai ir nedviprasmiškai rekomenduojama bhakti-yoga.