Bg. 1.20-21a
प्रवृत्ते शस्त्रसम्पाते धनुरुद्यम्य पाण्डवः ॥
हृषीकेशं तदा वाक्यमिदमाह महीपते ।
pravṛtte śastra-sampāte dhanur udyamya pāṇḍavaḥ
hṛṣīkeśaṁ tadā vākyam idam āha mahī-pate
Pažodinys
atha — tada; mahī-pate — o Žemės valdove [Dhṛtarāṣṭra]; dṛṣṭvā — matydamas; dhārtarāṣṭrān — tavo sūnus ir sąjungininkus; vyavasthitān — išsirikiavusius kovai; pāṇḍavaḥ — Pāṇḍu sūnus [Arjuna]; kapi-dhvajaḥ — kurio vėliava pažymėta Hanumāno ženklu; udyamya — pakėlęs; dhanuḥ — [savo] lanką; pravṛtte — taisydamasis; śastra-sampāte — šauti strėles; tadā — tada; āha — pasakė; idam — šiuos; vākyam — žodžius; hṛṣīkeśam — Kṛṣṇai.
Vertimas
Tada, o Žemės valdove, pažvelgęs į kovai išsirikiavusius tavo sūnus ir sąjungininkus, Pāṇḍu sūnus Arjuna, kurio vėliava pažymėta Hanumāno ženklu, iškėlė savąjį lanką taisydamasis šauti, bet čia tarė Śrī Kṛṣṇai.
Pastabos
Trečia šio posmo ir pirma kito posmo eilutė sudaro dvidešimtpirmą posmą. Posmas perskeltas pusiau, kad sudarytų užbaigtą sakinį. Dėl šios priežasties pusiau skeliami ir kiti posmai (t. y. kai du vienas paskui kitą einantys posmai pažymėti raidiniu indeksu, vert. past.).