Bg. 1.38-39
कुलक्षयकृतं दोषं मित्रद्रोहे च पातकम् ॥
कथं न ज्ञेयमस्माभिः पापादस्मान्निवर्तितुम् ।
कुलक्षयकृतं दोषं प्रपश्यद्भिर्जनार्दन ॥
kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ mitra-drohe ca pātakam
kathaṁ na jñeyam asmābhiḥ pāpād asmān nivartitum
kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ prapaśyadbhir janārdana
Pažodinys
api — net; yadi — jeigu; ete — tie; cetasaḥ — [kurių] protai; upahata — paveikti; lobha — godumo; na paśyanti — nemato; kula-kṣaya-kṛtam — savo šeimos naikinimo; doṣam — blogio; ca — ir; mitra-drohe — draugų išdavystės; pātakam — nuodėmės; katham — kodėl; asmābhiḥ — mums; janārdana — o Kṛṣṇa; prapaśyadbhiḥ — aiškiai suvokiant; kula-kṣaya-kṛtam — [kad] šeimos naikinimas; doṣam — piktadarystė; na jñeyam — nepakanka išminties; asmāt — nuo šios; pāpāt — nuodėmės; nivartitum — susilaikyti.
Vertimas
Tegu godumas aptemdė jiems protą ir jie nesuvokia, kad gentainių žudymas – nusikaltimas, o draugų išdavystė – nuodėmė, bet kodėl mums, Janārdana, aiškiai tai suvokiantiems, neužtenka išminties šios nuodėmės išvengti?