Bg. 10.37

वृष्णीनां वासुदेवोऽस्मि पाण्डवानां धनञ्जयः ।
मुनीनामप्यहं व्यासः कवीनामुशना कविः ॥
vṛṣṇīnāṁ vāsudevo ’smi pāṇḍavānāṁ dhanañjayaḥ
munīnām apy ahaṁ vyāsaḥ kavīnām uśanā kaviḥ

Pažodinys

vṛṣṇīnām — tarp Vṛṣṇių;  asmi — esmi;  vāsudevaḥ — Vāsudeva [Balarāma];  pāṇḍavānām — tarp Pāṇḍavų;  dhanam-jayaḥ — [Aš] Arjuna;  munīnām — tarp išminčių;  api — taip pat;  aham — Aš;  vyāsaḥ — Vyāsa;  kavīnām — [o] tarp išmintingųjų;  kaviḥ — įžvalgusis;  uśanā — Uśanā [Śukrācārya].

Vertimas

Tarp Vṛṣṇių Aš – Vāsudeva (Balarāma*). Tarp Pāṇḍavų Aš – Dhanañjaya (Arjuna). Tarp munių (didžiųjų mąstytojų) Aš – Vyāsa, tarp išmintingųjų Aš – įžvalgusis Śukrācārya.

Pastabos

* Vardas Vāsudeva reiškia „Vasudevos, Kṛṣṇos tėvo, sūnus“ ir paprastai žymi Śrī Kṛṣṇą, tačiau čia turimas omeny kitas Vasudevos sūnus – Balarāma, nes Kṛṣṇa negali būti Savo Paties vibhūti.

Užduoti klausimą

Prisijunkite, kad paskelbtumėte
SiddhantaBhagavad Gītā readerClosed — Satisfied

Paklausta 6 Oct 2026, 14:56

Skaitytojo klausimas

Regarding the note here, some say that narayana or vishnu is the one speaking here through his form as krsna listing vasudeva or krsna as one of his vibhutis. I have always got confused by this, sri vishwanatha says vasudeva here means balarama but how to reconcile the fact that mahabharat uses vasudeva primarily for krsna.

  1. Administratorius atsakė

    As the note clearly states, the reason Vāsudeva must be taken as Balarāma here, is that Bhagavān Śrī Kṛṣṇa cannot speak of Himself as His own vibhūti. Yes, Vāsudeva in the Mahābhārata is primarily for Śrī Kṛṣṇa, but one has to consider who is referring to Him by that name. Context matters in interpretation.