Bg. 10.4-5
सुखं दुःखं भवोऽभावो भयं चाभयमेव च ॥
अहिंसा समता तुष्टिस्तपो दानं यशोऽयशः ।
भवन्ति भावा भूतानां मत्त एव पृथग्विधाः ॥
sukhaṁ duḥkhaṁ bhavo ’bhāvo bhayaṁ cābhayam eva ca
ahiṁsā samatā tuṣṭis tapo dānaṁ yaśo ’yaśaḥ
bhavanti bhāvā bhūtānāṁ matta eva pṛthag-vidhāḥ
Pažodinys
buddhiḥ — subtili skyrimo geba; jñānam — žinios; asammohaḥ — blaivus protas; kṣamā — atlaidumas; satyam — teisingumas; damaḥ — išorės juslių valdymas; śamaḥ — proto valdymas; sukham — laimė; duḥkham — kančia; bhavaḥ — gimimas; abhāvaḥ — mirtis; bhayam — baimė; ca — ir; abhayam — bebaimiškumas; eva ca — taip pat; ahiṁsā — smurto nenaudojimas; samatā — dvasinė pusiausvyra; tuṣṭiḥ — vidinis pasitenkinimas; tapaḥ — askezė; dānam — labdara; yaśaḥ — šlovė; ayaśaḥ — [ir] nešlovė; pṛthak-vidhāḥ — šie skirtingų rūšių; bhūtānām — gyvųjų būtybių; bhāvāḥ — prigimties būviai; bhavanti — kyla; mattaḥ eva — iš Manęs vieno.
Vertimas
Subtili skyrimo geba, žinios, blaivus protas, atlaidumas, teisingumas, išorės juslių ir proto suvaldymas, laimė, kančia, gimimas, mirtis, baimė ir bebaimiškumas, taip pat smurto nenaudojimas, dvasinė pusiausvyra, vidinis pasitenkinimas, askezė, labdaringumas, šlovingumas ir negarbė – šie gyvųjų būtybių būviai ir savybės randasi iš Manęs ir nieko kito.