Bg. 11.14
ततः स विस्मयाविष्टो हृष्टरोमा धनञ्जयः ।
प्रणम्य शिरसा देवं कृताञ्जलिरभाषत ॥
प्रणम्य शिरसा देवं कृताञ्जलिरभाषत ॥
tataḥ sa vismayāviṣṭo hṛṣṭa-romā dhanañjayaḥ
praṇamya śirasā devaṁ kṛtāñjalir abhāṣata
praṇamya śirasā devaṁ kṛtāñjalir abhāṣata
Pažodinys
vismaya-āviṣṭaḥ — nuostabos apimtas; hṛṣṭa-romā — iš ekstazės pasišiaušusiais plaukais; saḥ — jis; dhanam-jayaḥ — Arjuna; praṇamya — nulenkęs; śirasā — galvą; kṛta-añjaliḥ — [ir] nuolankiai suglaudęs delnus; tataḥ — po to; abhāṣata — tarė; devam — Bhagavānui.
Vertimas
Nustėręs iš nuostabos, iš ekstazės pasišiaušusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą ir nuolankiai suglaudęs delnus kreipėsi į Bhagavāną.