Kosminio pavidalo atverties kelias

Šį skyrių sudaro keturiasdešimt du posmai, aštuonis iš kurių ištaria Sañjaya, trisdešimt tris – Arjuna, keturiolika – Bhagavānas Śrī Kṛṣṇa. Dešimtame skyriuje Arjuna suvokia, kad Viešpats suteikė jam ypatingą malonę. Šiame skyriuje, pilnas baimingos pagarbos, jis prašo Śrī Kṛṣṇos atskleisti jam Savo didingąjį pavidalą (1–4). Śrī Kṛṣṇa atsiliepia į Arjunos prašymą ir dovanoja jam dievišką regą, kad šis galėtų išvysti žadą atimantį Jo pavidalą (5–8).

Sañjaya apibūdina Kṛṣṇos kosminį pavidalą kaip turintį nesuskaitomą daugybę veidų, rankų bei kojų ir spindintį tarsi tūkstančiai Saulių (9–14). Išvydus šį nepaprastą ir sykiu baimę keliantį pavidalą, Arjuną nusmelkia pagarbos ir baimės jausmas. Apie jam atsivėrusį reginį Arjuna kalba šešiolikoje posmų (15–30), o paskui klausia Kṛṣṇos, kodėl Jis įgyja šį gąsdinantį pavidalą. Kṛṣṇa atsako esąs laiko įsikūnijimas, apsireiškęs, kad sunaikintų į mūšio lauką susirinkusius karius. Jis ragina Arjuną stoti į kovą ir nukauti priešus, sakydamas, kad jie jau paženklinti mirties (32–34).

Sañjaya pasakoja, kaip po šių žodžių persigandęs Arjuna virpančiu balsu kreipiasi į Kṛṣṇą (35). Karys pašlovina Kṛṣṇą, pakartotinai išreiškia Jam pagarbą ir prašo atleidimo už tai, kad laikė Jį sau lygiu draugu, nesuvokdamas visos Jo didybės. Dabar Jam akivaizdu, kad niekas Kṛṣṇai neprilygsta ir Jo nepranoksta, kad Jam lenkiasi visi dievai. Jis prašo Kṛṣṇos atleisti jam, kaip mylintis tėvas atleidžia vaikui, draugas – draugui, mylintysis – mylimajam (36–44). Galiausiai Arjuna kreipiasi į Kṛṣṇą prašydamas apsireikšti keturrankiu (45–46). Patenkintas Kṛṣṇa pasirodo jam keturrankiu pavidalu, o paskui – Savo pirmine žmogaus išvaizda (47–49). Vėl regėdamas priešais įprastą Kṛṣṇą, Arjuna atgauna pagrindą po kojom ir ramybę (51). Kṛṣṇa Arjunai sako, kad Jį išvysti nėra paprasta, kad vienintelis būdas tai pasiekti – atsidavimas. Kṛṣṇa užbaigia skyrių sakydamas, kad Jį pasiekia tik su meile Jam tarnaujantis, prisirišimų ir priešiškumo neturinti bhaktas (52–55).

Visi posmai

  1. Posmas 1Arjuna tarė: Iš Tavo lūpų [išgirdus] visų slaptingiausias žinias apie „Aš“, kurias man maloningai atvėrei, apgaulingas tikrovės vaizdinys visiškai išsisklaidė.
  2. Posmas 2O lotosaaki Viešpatie, Tu išsamiai papasakojai man apie visų būtybių pradžią ir pabaigą, atskleidei begalinę Savo didybę.
  3. Posmas 3O Aukščiausiasis Valdove, toks ir esi, kaip man apie Save kalbėjai. O Aukščiausioji Asmenybe, trokštu išvysti Tavo didingąjį pavidalą.
  4. Posmas 4O Valdove, jogos meistre, jei manai, kad Tavo amžiną pavidalą pajėgsiu pamatyti, atskleiski man jį.
  5. Posmas 5Śrī Bhagavānas tarė: O Pārtha, štai žvelki į Mano dieviškus pavidalus – tūkstančius jų, įvairių įvairiausių, skirtingų spalvų ir formų.
  6. Posmas 6Pažvelk, [Mano didingame kūne] dvylika Ādityų, aštuoni Vasu, vienuolika Rudrų, dvyniai Aśviniai, keturiasdešimt devyni Marutai ir daugybė įstabių pavidalų, kurių dar niekas nėra regėjęs, o Bharatos aini.
  7. Posmas 7O Guḍākeśa, regėki Mano kūne visą visatą su įvairove judžių ir nejudžių būtybių – čia, vienoje vietoje viskas, ką tik panorėtum išvysti.
  8. Posmas 8Bet dabartinėmis akimis tu Manęs nepamatysi, todėl dovanoju tau dievišką matymą. Regėk Mano didingą pavidalą!
  9. Posmas 9Sañjaya tarė: O karaliau, taip taręs, didis jogos meistras Hari parodė Pārthai Savo stulbinamą aukščiausiąjį pavidalą.
  10. Posmas 10-11[Arjuna išvydo Bhagavāno kosminį kūną] su begale burnų ir akių, mirgantį miriadais žadą atimančių vaizdų, nubarstytą žėrinčiais dangiškais papuošalais, iškėlusį nematytą daugybę dieviškų ginklų, išdabintą dieviškomis girliandomis ir apdarais, dvelkiantį dangiškais kvapiaisiais aliejais, kupiną mįslingų dalykų, tviskantį, beribį, su iš visų pusių žvelgiančiais veidais.
  11. Posmas 12Jei dangų išsyk nutviekstų tūkstančiai Saulių, net ir jos neprilygtų kosminio kūno spindesiui.
  12. Posmas 13Tada Arjuna, Pāṇḍu sūnus, išvydo visą visatą su gausybe jos dalių ten, vienoje vietoje – dievų Dievo kūne.
  13. Posmas 14Nustėręs iš nuostabos, iš ekstazės pasišiaušusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą ir nuolankiai suglaudęs delnus kreipėsi į Bhagavāną.
  14. Posmas 15Arjuna tarė: Dieve, Tavo kūne regiu iškart visus devus, tuntus pačių įvairiausių būtybių, lotoso soste sėdintį Brahmą, Śivą, visus išminčius ir dangiškas gyvates.
  15. Posmas 16O visatos valdove, o viśva-rūpa, esi visur aplink! Visur Tavo beribis kūnas su nesuskaitoma daugybe rankų, pilvų, burnų ir akių. Nematau, kur Jo pradžia, kur vidurys, kur pabaiga.
  16. Posmas 17Regiu Tave visur su šalmu, kuoka ir disku. Nuo Tavęs kaip nuo Saulės ar liepsnojančios ugnies visomis kryptimis, kiek akis užmato, nenutrūkstamu srautu žyra šviesa, tokia ryški, kad į ją sunku pakelti akis.
  17. Posmas 18Manau, kad Tu – aukščiausiasis amžinas Brahmanas, [išsivadavimo siekiančiųjų] pažinimo tikslas. Tu – aukščiausias šios visatos prieglobstis. Tu – nesunaikinamas. Tu – amžinos dharmos sergėtojas, amžinas Aukščiausiasis Asmuo.
  18. Posmas 19Regiu Tave be pradžios, be vidurio, be pabaigos, neišsenkamos galios su begaline daugybe rankų. Tavo akys – Mėnulis ir Saulė, Tavo burna – ugnies liepsnos. Nuo Tavęs sklindantis švytėjimas nuplieskia visą visatą.
  19. Posmas 20Savimi Tu užpildai šią erdvę tarp dangaus ir Žemės, esi pasklidęs visomis kryptimis. Matydami šį pribloškiantį, šiurpų Tavo pavidalą, o didžioji būtybe, baisingai sunerimo visi trys pasauliai.
  20. Posmas 21Tavin žengia pulkai devų, kai kurie jų nusigandę suglaustais delnais kalba Tavo garbei maldas; didingus himnus, vis kartodami svasti („Telydi visatą gerovė!“), gieda būriai didžių išminčių ir tobulumą pasiekusių būtybių.
  21. Posmas 22Rudrai, Ādityai, Vasu, Sadhyai, Viśvadevai, dvyniai Aśviniai, Marutai, protėviai, būriai gandharvų, yakṣų, asurų ir siddhų – visi jie žvelgia į Tave netekę žado.
  22. Posmas 23O tvirtaranki valdove, išvydę Tavo milžinišką kūną su nesuskaitoma daugybe veidų, akių, rankų, šlaunų, pėdų, pilvų ir baisingų ilčių, nustėro pasauliai ir aš taip pat.
  23. Posmas 24O Viṣṇu, išvydus šį Tavo kūną – remiantį dangų, akinamą, mirgantį miriadais spalvų, su pražiotais nasrais, milžiniškomis liepsnojančiomis akimis – baimė įsismelkė man į širdį, tvirtybės ir ramumo many neliko nė ženklo.
  24. Posmas 25Matant Tavo veidus su šiurpiomis iltimis, nuo jų plieskiančias liepsnas tarsi pasaulių naikinimo metu, man susimaišė pasaulio kryptys, nerimas sukilo širdy. O devų valdove, Tu esi kosminio pasaulio buveinė – būk man gailestingas.
  25. Posmas 26-27Štai jie visi – Dhṛtarāṣṭros sūnūs, karalių voros, Bhīṣma, Droṇa, Karṇa ir mūsų stovyklos vadai – lekia į Tave, į kraupius Tavo nasrus su baisingomis iltimis. Nemaža jų suknežintomis galvomis kyšo tarp Tavo dantų.
  26. Posmas 28Šie didvyriai tarp žmonių veržias į Tavo liepsnojančias burnas, kaip į jūrą veržiasi sraunios upės.
  27. Posmas 29Jie lekia į Tavo burnas pasitikti savo baigties, kaip į pražūtingą liepsną lekia plaštakės.
  28. Posmas 30Tu ryji juos, laižydamas iš visų pusių, ir jie pranyksta Tavo liepsnojančiose burnose. O Viṣṇu, Tavo negailestinga šviesa užliejo ir degina visą visatą.
  29. Posmas 31O nuožmusis, sakyki, kas Tu? O geriausiasis iš devų, būk pagarbintas! Meldžiu Tavo gailestingumo! Trokštu pažinti Tave, pirmaprade būtybe, atskleisk man, ko Tu sieki.
  30. Posmas 32Śrī Bhagavānas tarė: Aš – laikas, galingasis pasaulių naikintojas. Esu čia tam, kad sunaikinčiau šiuos žmones. Ir be tavęs [net jei nepridėsi rankos prie jų nužudymo] šie kariai, išsirikiavę priešininkų stovykloje, vis tiek neišgyvens.
  31. Posmas 33Todėl, kilk į kovą ir pelnyk šlovę! Išguldyk priešus ir mėgaukis klestinčia karalyste. Šiuos karius jau esu nužudęs – būki įrankis Mano rankose, o Savyasācī*.
  32. Posmas 34Nužudyk Droṇą, Bhīṣmą, Jayadrathą, Karṇą ir kitus karžygius – Aš jų gyvybes jau pasiėmiau. Nesikrimsk. Imkis ginklo ir įveiksi priešus.
  33. Posmas 35Sañjaya tarė: Po tokių Śrī Kṛṣṇos žodžių, sveikindamas Kṛṣṇą sudėtais delnais, Arjuna lenkėsi Jam, visas drebėdamas iš baimės, ir virpančiu balsu vėl prakalbo.
  34. Posmas 36Arjuna tarė: Ne šiaip sau, o Hṛṣīkeśa, visata prisipildo džiaugsmo ir meilės Tave šlovindama, demonai įsibaiminę sprunka šalin, o pulkai siddhų Tau lenkiasi.
  35. Posmas 37O Mahātmanai, ir išties, kodėl jie neturėtų Tau lenktis!? Tu esi iškilesnis už patį Brahmą, net ir jis atsirado iš Tavęs. O beribi, devų valdove, Tu – kosminio pasaulio lopšys, amžinas Brahmanas, esantis virš priežasties ir pasekmės.
  36. Posmas 38Tu – pirminis Dievas, pirmapradis Aukščiausiasis Asmuo. Tu – aukščiausias kosminio pasaulio prieglobstis. Tu – pažinimo subjektas ir objektas, transcendencijos įsikūnijimas. O beribi, Tu persmelki visą kosminį pasaulį!
  37. Posmas 39Tu esi vėjo dievas (Vāyu), mirties dievas (Yama), ugnies dievas (Agnis), vandens dievas (Varuṇa), Mėnulis (Candra), visų būtybių senelis (Brahmā) ir jų prosenis [paties Brahmos tėvas]. Lenkiuosi Tau tūkstantį kartų, lenkiuosi Tau vėl ir vėl, dar ir dar kartą.
  38. Posmas 40O visa apimantis, lenkiuosi Tau iš priekio ir iš nugaros, lenkiuosi Tau iš visų pusių. Tu, kurs pasižymi begaline narsa ir neišmatuojama galia, persmelki viską, todėl Pats esi viskas.
  39. Posmas 41-42Nesuvokiau Tavo didybės ir laikiau Tave tiesiog savo draugu, todėl iš lengvabūdiškumo galbūt kalbėjau su Tavim įžūliai, o iš meilės vadinau Tave: „Kṛṣṇa, Yādava, bičiuli.“ O Acyuta, galbūt įžeidžiau Tave pašiepdamas juokais, kai žaidėme, ilsėjomės, sėdėjome ir valgėme vieni du ar kitų žmonių būry. Už tai prašau man atleisti, o nesuvokiamasis.
  40. Posmas 43Tu – šio pasaulio judžių ir nejudžių būtybių tėvas, garbiausias iš visų, ir mokytojas, iškiliausias iš visų. O Viešpatie, Tavo galia nepranokstama ir nėra Tau lygių visuose trijuose pasauliuose, tad kas gali būti didingesnis už Tave?
  41. Posmas 44Todėl, o Viešpatie, parpuolęs ant žemės, prašau Tavo malonės. Mano garbinamas Dieve, atleiski man už prasikaltimus, kaip tėvas atleidžia savo vaikui, kaip draugas atleidžia draugui, o mylintis – mylimajam.
  42. Posmas 45Džiaugiuos, kad išvydau, ko niekas nėra regėjęs, – Tavo kosminį pavidalą, bet baimės sukaustytas dabar yra mano protas. O Viešpatie, o devų valdove, pasirodyki man pirmesniu [Savo keturrankiu] pavidalu. O visatos prieglobsti, būki man maloningas!
  43. Posmas 46Noriu matyti Tave kaip anksčiau – su šalmu, su kuoka ir disku rankose. O tūkstantranki, o viśva-mūrti, tapki vėl keturrankis.
  44. Posmas 47Śrī Bhagavānas tarė: O Arjuna, Mano širdis kupina palankumo tau, todėl Savo Paties vidine galia (ātma-yoga) apreiškiau tau šį aukščiausiąjį pavidalą – spindulingą, kosminį, bekraštį, pirminį. Niekas kitas lig šiol nėra jo regėjęs.
  45. Posmas 48O didis Kuru didvyri, niekas kitas mirtingųjų pasaulyje šio Mano pavidalo nemato. Jo išvysti nepadės nei Vedų rečitavimas, nei aukų atnašavimas, nei šventraščių studijos, nei labdara, nei apeiginiai veiksmai, nei griežta askezė.
  46. Posmas 49Tenegąsdina ir neglumina tavęs šis siaubingas Mano paveikslas. Džiugia širdimi, be baimės vėlei regėki Mane tokį, koks buvau anksčiau [žmogiškuoju pavidalu].
  47. Posmas 50Sañjaya tarė: Po šių žodžių Śrī Kṛṣṇa atgavo Savo ankstesnę – žmogaus išvaizdą. Vėl pasirodęs švelnaus grožio kūnu, Mahātmanas (didysis „Aš“) nuramino baimės sukaustytą Arjuną.
  48. Posmas 51Arjuna tarė: O Janārdana, išvydus akiai mielą žmogiškąjį Tavo pavidalą, vėl viskas stojo į savo vietas ir mano širdis atgavo ramybę.
  49. Posmas 52Śrī Bhagavānas tarė: Išvysti šį pavidalą, kurį regėjai, nėra paprasta. Net devai svajoja bent akies krašteliu į jį dirstelti.
  50. Posmas 53Nei Vedų studijos, nei asketiški žygiai, nei labdara, nei yajños, neleis išvysti Manęs tokio, kokį Mane matei tu.
  51. Posmas 54Bet per išimtinį atsidavimą, o Arjuna, priešų triuškintojau, galima Mane šiuo pavidalu iš tikro pažinti, išvysti ir į Mane įžengti*.
  52. Posmas 55O Pāndu sūnau, kas veikia dėl Manęs, kas laiko Mane aukščiausiu tikslu, kas yra Man atsidavęs, kas neturi prisirišimų ir priešiškumo kitoms gyvosioms būtybėms, tas pasiekia Mane.

Klausimai

Populiariausi šio skyriaus klausimai