Bg. 11.41-42
अजानता महिमानं तवेदं मया प्रमादात्प्रणयेन वापि ॥
यच्चावहासार्थमसत्कृतोऽसि विहारशय्यासनभोजनेषु ।
एकोऽथ वाप्यच्युत तत्समक्षं तत्क्षामये त्वामहमप्रमेयम् ॥
he kṛṣṇa he yādava he sakheti
ajānatā mahimānaṁ tavedaṁ
mayā pramādāt praṇayena vāpi
yac cāvahāsārtham asat-kṛto ’si
vihāra-śayyāsana-bhojaneṣu
eko ’tha vāpy acyuta tat-samakṣaṁ
tat kṣāmaye tvām aham aprameyam
Pažodinys
ajānatā — nesuvokiančio; idam — šios; tava — Tavo; mahimānam — didybės; matvā — [ir] laikant [Tave]; sakhā — [savo] draugu; iti — todėl; pramādāt — lengvabūdiškai; yat — tai, kas; mayā — mano; uktam — pasakyta; prasabham — įžūliai; praṇayena vā api — ar tiesiog iš meilės; iti — [kreipiantis į Tave] taip; he kṛṣṇa — Kṛṣṇa; he yādava — Yādava; he sakhe — ei, bičiuli; acyuta — o Acyuta; yat ca — ir dėl visko; asi — [kai] galbūt buvai; avahāsa-artham — juokais; asat-kṛtaḥ — pašieptas; vihāra — bežaidžiant; śayyā — besiilsint; āsana — besėdint; bhojaneṣu — bevalgant; ekaḥ — [arba] vieniems; atha vā — arba; api — net; tat-samakṣam — kitų draugijoje; tat — dėl viso to; aham — Aš; kṣāmaye — prašau atleidimo; tvām — Tavo; aprameyam — kurs esi nesuvokiamas.
Vertimas
Nesuvokiau Tavo didybės ir laikiau Tave tiesiog savo draugu, todėl iš lengvabūdiškumo galbūt kalbėjau su Tavim įžūliai, o iš meilės vadinau Tave: „Kṛṣṇa, Yādava, bičiuli.“ O Acyuta, galbūt įžeidžiau Tave pašiepdamas juokais, kai žaidėme, ilsėjomės, sėdėjome ir valgėme vieni du ar kitų žmonių būry. Už tai prašau man atleisti, o nesuvokiamasis.