Bg. 11.44
तस्मात्प्रणम्य प्रणिधाय कायं प्रसादये त्वामहमीशमीड्यम् ।
पितेव पुत्रस्य सखेव सख्युः प्रियः प्रियायार्हसि देव सोढुम् ॥
पितेव पुत्रस्य सखेव सख्युः प्रियः प्रियायार्हसि देव सोढुम् ॥
tasmāt praṇamya praṇidhāya kāyaṁ
prasādaye tvām aham īśam īḍyam
piteva putrasya sakheva sakhyuḥ
priyaḥ priyāyārhasi deva soḍhum
prasādaye tvām aham īśam īḍyam
piteva putrasya sakheva sakhyuḥ
priyaḥ priyāyārhasi deva soḍhum
Pažodinys
tasmāt — todėl; deva — o Viešpatie; praṇidhāya — išsitiesęs; kāyam — [visu] kūnu; praṇamya — [ir] reikšdamas pagarbą; aham — aš; prasādaye — prašau; tvām — Tavęs; īḍyam — [savo] garbinamo; īśam — valdovo; arhasi — esi vertas [t. y. turėtum]; soḍhum — pakęsti [t. y. atleisti mano prasikaltimus]; pitā iva — kaip tėvas [atleidžia]; putrasya — sūnaus [nusižengimus]; sakhā iva — kaip draugas [atleidžia]; sakhyuḥ — draugo [įžeidimus]; priyaḥ — [ar kaip] mylimasis [atleidžia]; priyāyāḥ — mylimojo [įžeidimus].
Vertimas
Todėl, o Viešpatie, parpuolęs ant žemės, prašau Tavo malonės. Mano garbinamas Dieve, atleiski man už prasikaltimus, kaip tėvas atleidžia savo vaikui, kaip draugas atleidžia draugui, o mylintis – mylimajam.