Bg. 11.45
अदृष्टपूर्वं हृषितोऽस्मि दृष्ट्वा भयेन च प्रव्यथितं मनो मे ।
तदेव मे दर्शय देव रूपं प्रसीद देवेश जगन्निवास ॥
तदेव मे दर्शय देव रूपं प्रसीद देवेश जगन्निवास ॥
adṛṣṭa-pūrvaṁ hṛṣito ’smi dṛṣṭvā bhayena ca pravyathitaṁ mano me
tad eva me darśaya deva rūpaṁ prasīda deveśa jagan-nivāsa
tad eva me darśaya deva rūpaṁ prasīda deveśa jagan-nivāsa
Pažodinys
asmi — esmi; hṛṣitaḥ — apimtas džiaugsmo; dṛṣṭvā — matydamas; adṛṣṭa-pūrvam — [Tavo kosminį pavidalą] anksčiau nematytą; ca — ir [vis dėlto]; bhayena — iš baimės; pravyathitam — sudrumstas; me — mano; manaḥ — protas; deva — o Viešpatie; deva-īśa — o devų valdove; darśaya — parodyk; me — man; tat eva — vėl aną; rūpam — pavidalą [keturrankį]; jagat-nivāsa — o visatos prieglobsti; prasīda — prašau būti maloningą.
Vertimas
Džiaugiuos, kad išvydau, ko niekas nėra regėjęs, – Tavo kosminį pavidalą, bet baimės sukaustytas dabar yra mano protas. O Viešpatie, o devų valdove, pasirodyki man pirmesniu [Savo keturrankiu] pavidalu. O visatos prieglobsti, būki man maloningas!