Bg. 11.49
मा ते व्यथा मा च विमूढभावो दृष्ट्वा रूपं घोरमीदृङ्ममेदम् ।
व्यपेतभीः प्रीतमनाः पुनस्त्वं तदेव मे रूपमिदं प्रपश्य ॥
व्यपेतभीः प्रीतमनाः पुनस्त्वं तदेव मे रूपमिदं प्रपश्य ॥
mā te vyathā mā ca vimūḍha-bhāvo
dṛṣṭvā rūpaṁ ghoram īdṛṅ mamedam
vyapeta-bhīḥ prīta-manāḥ punas tvaṁ
tad eva me rūpam idaṁ prapaśya
dṛṣṭvā rūpaṁ ghoram īdṛṅ mamedam
vyapeta-bhīḥ prīta-manāḥ punas tvaṁ
tad eva me rūpam idaṁ prapaśya
Pažodinys
mā — tenebūna; vyathā — nerimo; te — tau; ca — ir; mā — tenebūna; vimūḍha-bhāvaḥ — suglumimo; dṛṣṭvā — žvelgiant į; idam — šį; īdṛk — tokį; ghoram — siaubingą; mama — Mano; rūpam — pavidalą; prīta-manāḥ — džiugiai; vyapeta-bhīḥ — be baimės; tvam — tu; prapaśya — pažvelk; punaḥ — dar kartą; idam — į šį; me — Mano; tat eva — tokį išties; rūpam — [žmogišką] pavidalą.
Vertimas
Tenegąsdina ir neglumina tavęs šis siaubingas Mano paveikslas. Džiugia širdimi, be baimės vėlei regėki Mane tokį, koks buvau anksčiau [žmogiškuoju pavidalu].