Bg. 12.18-19
शीतोष्णसुखदुःखेषु समः सङ्गविवर्जितः ॥
तुल्यनिन्दास्तुतिर्मौनी सन्तुष्टो येन केनचित् ।
अनिकेतः स्थिरमतिर्भक्तिमान्मे प्रियो नरः ॥
śītoṣṇa-sukha-duḥkheṣu samaḥ saṅga-vivarjitaḥ
tulya-nindā-stutir maunī santuṣṭo yena kenacit
aniketaḥ sthira-matir bhaktimān me priyo naraḥ
Pažodinys
samaḥ — vienodai žvelgiantis; śatrau ca — ir į priešą; mitre ca — ir į draugą; tathā — taip pat; māna — garbę; apamānayoḥ — [ir] negarbę; samaḥ — vienodai pasitinkantis; uṣṇa — karštį; śīta — [ir] šaltį; sukha — laimę; duḥkheṣu — [ir] kančią; saṅga-vivarjitaḥ — neturintis prisirišimų; tulya — vienodai pasitinkantis; stutiḥ — pagyras; nindā — [ir] priekaištus; maunī — linkęs į apmąstymus; santuṣṭaḥ — patenkintas; yena kenacit — viskuo, ką gauna; aniketaḥ — neprisirišęs prie būsto; sthira-matiḥ — neblaškomo proto; naraḥ — toks žmogus; bhakti-mān — atsidavęs Man; me — Man; priyaḥ — [yra] brangus.
Vertimas
Kas vienodai pasitinka priešą ir draugą, garbę ir panieką, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, pagyras ir priekaištus, kas neturi prisirišimų, yra linkęs į apmąstymus ir patenkintas tuo, kas ateina jam į rankas savaime, kas nesijaučia savininku jokioje pastogėje, kas turi neblaškomą protą, yra apdovanotas bhakti – tas yra Man brangus.