Bg. 12.3-4
सर्वत्रगमचिन्त्यं च कूटस्थमचलं ध्रुवम् ॥
सन्नियम्येन्द्रियग्रामं सर्वत्र समबुद्धयः ।
ते प्राप्नुवन्ति मामेव सर्वभूतहिते रताः ॥
sarvatra-gam acintyaṁ ca kūṭa-stham acalaṁ dhruvam
sanniyamyendriya-grāmaṁ sarvatra sama-buddhayaḥ
te prāpnuvanti mām eva sarva-bhūta-hite ratāḥ
Pažodinys
tu — bet; ye — kurie; sanniyamya — sudrausminę; indriya-grāmam — visas jusles; sama-buddhayaḥ — vienodai žvelgiantys [į]; sarvatra — visas gyvąsias būtybes; ratāḥ — veikiantys; sarva-bhūta-hite — visų būtybių labui; paryupāsate — [ir] kurie garbina; anirdeśyam — žodžiu nenusakomą; avyaktam — neapreikštą; sarvatra-gam — visabūtį; acintyam — nesuvokiamą; kūṭa-stham — nekintamą; acalam — nepajudinamą; dhruvam — amžiną; ca — ir; akṣaram — nenykstamą [Brahmaną]; te — tie; eva — išties; prāpnuvanti — pasiekia; mām — Mane.
Vertimas
Bet ir tie, kurie, sudrausminę jusles, vienodai žvelgiantys į visas būtybes, besirūpinantys kitų gerove, garbina žodžiu nenusakomą, neapreikštą, visabūtį, nesuvokiamą, nekintamą, nepajudinamą, amžiną, nenykstamą Brahmaną, – tie taip pat pasiekia Mane.