Bg. 12.6-7
अनन्येनैव योगेन मां ध्यायन्त उपासते ॥
तेषामहं समुद्धर्ता मृत्युसंसारसागरात् ।
भवामि न चिरात्पार्थ मय्यावेशितचेतसाम् ॥
ananyenaiva yogena māṁ dhyāyanta upāsate
teṣām ahaṁ samuddhartā mṛtyu-saṁsāra-sāgarāt
bhavāmi na cirāt pārtha mayy āveśita-cetasām
Pažodinys
tu — bet; ye — kurie; sannyasya — paskyrę; sarvāṇi — visus; karmāṇi — veiksmus; mayi — Man; mat-parāḥ — kuriems Aš esu viskas; upāsate — [ir] kurie garbina; mām — Mane; dhyāyantaḥ — sutelkę mintis [į Mane]; eva — vien; ananyena yogena — per išimtinio atsidavimo jogą; pārtha — o Pṛthos sūnau; teṣām — tų; cetasām — kurių mintys; āveśita — sutelktos; mayi — į Mane; aham — Aš; na cirāt — neilgai trukus; bhavāmi — tampu; samuddhartā — išvaduotoju; mṛtyu — iš mirties; saṁsāra — materialios būties; sāgarāt — vandenyno.
Vertimas
Bet kas visus veiksmus paskyrė Man, kas prisirišęs prie Manęs ir garbina Mane, kas mąsto apie Mane užsiimdamas vien išimtinio atsidavimo joga, kas nugramzdino Many savo protą, o Pārtha, tą neilgai trukus Aš ištraukiu iš materialios būties vandenyno, kuriame karaliauja mirtis.