Bg. 13.1

श्रीभगवानुवाच
इदं शरीरं कौन्तेय क्षेत्रमित्यभिधीयते ।
एतद्यो वेत्ति तं प्राहुः क्षेत्रज्ञ इति तद्विदः ॥
śrī-bhagavān uvāca
idaṁ śarīraṁ kaunteya kṣetram ity abhidhīyate
etad yo vetti taṁ prāhuḥ kṣetra-jña iti tad-vidaḥ

Pažodinys

śrī-bhagavān uvāca — Śrī Bhagavānas tarė;  idam — šis;  śarīram — kūnas;  kaunteya — o Kuntī sūnau;  abhidhīyate — vadinamas;  kṣetram iti — „lauku“;  yaḥ — [o] kuris;  vetti — pažįsta;  etat — jį;  tam — tas;  prāhuḥ — vadinamas;  kṣetra-jñaḥ iti — „lauką pažįstančiu subjektu“;  tat-vidaḥ — tų, kurie betarpiškai intuityviai patyrė ir lauką, ir lauką pažįstantį subjektą.

Vertimas

Śrī Bhagavānas tarė: Kūnas, o Kuntī sūnau, – tai laukas (kṣetra), o tas, kuris kūną pažįsta, – lauką pažįstantis subjektas (kṣetrajña). Taip juos vadina betarpiškai patyrusieji ir patį lauką, ir lauką pažįstantį subjektą.

Užduoti klausimą

Prisijunkite, kad paskelbtumėte

Klausimų dar nėra

Būkite pirmasis skaitytojas, uždavęs klausimą apie šį posmą.