Materijos ir ją pažįstančiojo skyrimo kelias
Bhagavānas Śrī Kṛṣṇa pradėjo dėstyti Savo mokymą, paaiškindamas skirtumą tarp kūno ir savojo „aš“. Antrame skyriuje daugiausia dėmesio buvo skiriama ātmanui, individualiajam „aš“, kuris yra antrinis kūno ir pasaulio pažinimo subjektas – kṣetrajña („pažįstantis lauką“). Šio skyriaus dėmesio centre yra aukščiausiasis imanentinis „Aš“, Paramātmanas – pirminis kṣetrajña, ir Jo prigimtinės savybės.
Ankstesniame skyriuje Kṛṣṇa nurodė, kad garbinantiems amžiną, neapreikštąjį Brahmaną savo tikslą pasiekti sunkiau nei išimtinai Jį garbinantiems bhaktams (12.5). Šis daug pastangų reikalaujantis kelias yra jñāna-yoga. Tryliktame skyriuje, kuris yra pirmasis iš trečio šešeto skyrių dalies, Kṛṣṇa pasakoja apie jñāna-yogą labai išsamiai. Skyrių sudaro trisdešimt keturi posmai, visus juos ištaria Kṛṣṇa. Jñāna (žinios) čia reiškia žinias apie save kaip sąmoningą būtybę, besiskiriančią nuo kūno ir jo plėtinių. Kṛṣṇa remiasi šiomis žiniomis, aiškindamas kūną sudarančios materijos savybes.
Pirmiausia Śrī Kṛṣṇa kalba apie gebėjimą įžvelgti skirtį tarp kṣetros (kūno) ir kṣetrajños (vidinio „aš“). Kṣetrajña yra dviejų rūšių: individualusis „aš“ ir Paramātmanas (2). Tai, kas kinta, yra kṣetra, kūnas (3). Paskui Kṛṣṇa nuosekliai apibūdina kṣetrą (5–6), jñāną (7–11) ir jñeyą, pažinimo objektą (12–18).
Tiek prakṛti (materija), tiek puruṣa (individualusis „aš“), taip pat jų jungtis neturi pradžios (19). Individualizuotasis puruṣa, per materiją siekdamas malonumo, sąveikauja su prakṛti bei jos modifikacijom ir taip patiria laimę bei kančią. Sąveika su prakṛti guṇomis ir lemia puruṣos gimčių įvairovę. (21). Paramātmanas, aukščiausiasis imanentinis „Aš“, glūdintis kūne, yra liudininkas, saugotojas, valdovas, taip pat jis – aukštesnysis puruṣa. Puruṣą ir prakṛti drauge su guṇomis pažinęs žmogus pasiekia išvadavimą (23).
Kas gimė, nesvarbu, ar tai būtų judi, ar nejudi būtybė, yra kṣetros ir kṣetrajños junginys (26). Toliau Kṛṣṇa paaiškina, kad Paramātmanas egzistuoja visur. Kai žmogus tai suvokia ir atsisako veikėjo ego, aiškiai suprasdamas, kad veikia ne jis, o prakṛti, jis pasiekia Aukščiausiąjį Brahmaną (27–30). Skyrių Kṛṣṇa užbaigia apibūdindamas Paramātmano savybes (31–33). Žinantieji skirtumą tarp kṣetros ir kṣetrajños pelno išvadavimą (34).
Visi posmai
- Posmas 0Arjuna tarė: O Keśava, noriu sužinoti apie materiją (prakṛti) ir individualią, sąmoningą būtybę (puruṣa), patyrimo lauką (kṣetra) ir lauką pažįstantį subjektą (kṣetrajña), taip pat apie pažinimą (jñāna) bei pažinimo objektą (jñeya).
- Posmas 1Śrī Bhagavānas tarė: Kūnas, o Kuntī sūnau, – tai laukas (kṣetra), o tas, kuris kūną pažįsta, – lauką pažįstantis subjektas (kṣetrajña). Taip juos vadina betarpiškai patyrusieji ir patį lauką, ir lauką pažįstantį subjektą.
- Posmas 2O Bharatos dinastijos aini, žinoki, kad Aš taip pat esu lauką pažįstantis subjektas (kṣetrajña), glūdintis visose kṣetrose [kartu su individualizuotais pažįstančiais subjektais]. Mano manymu, žinios apie lauką [kūną] ir [abu šiuos] lauką pažįstančius subjektus [individualią gyvąją būtybę bei visa žinantį Viešpatį] ir yra [tikrosios] žinios (jñāna).
- Posmas 3Kas yra laukas (kṣetra), kokios jo pamatinės savybės ir modifikacijos, iš ko jis atsirado, kuo jis pasižymi, taip pat kas yra lauką pažįstantis subjektas [kṣetrajña] ir kokios jo vidinės galios – papasakosiu tau glaustai, paklausyk.
- Posmas 4Tai [šią tiesą apie lauką ir jį pažįstantį subjektą] plačiai savo giesmėse apdainavo išminčiai, atskirai aptarė įvairūs Vedų himnai, įtvirtino logiškas ir galutinis „Brahma Sūtros“ žodis.
- Posmas 5-6Penkios didžiosios stichijos, sąlyginė savimonė, intelektas, neapreikštybė [prakṛti], dešimt veikimo ir jutimo organų bei protas, penki jutimo objektai, troškimas, antipatija, laimė, kančia, [kūnu vadinamų elementų] visetas, sąmoningumas ir dvasios stiprybė – visa tai drauge, sakoma, yra veiksmo laukas su įvairiomis modifikacijomis.
- Posmas 7-11Nuolankumas, apgaulės atsisakymas, smurto nenaudojimas, kantrumas, paprastumas, tarnystė tikram mokytojui, švara [vidinė ir išorinė], pastovumas, fizinių poreikių ribojimas, beaistriškumas jusliniams objektams, nesitapatinimas su sąlygine savimone, supratimas, kad gimtis, mirtis, senatvė ir ligos yra kančia, neprisirišimas prie vaikų, žmonos, namų [ir kt.] bei nesitapatinimas su jais, proto nesudrumsčiamumas tiek palankiomis, tiek nepalankiomis aplinkybėmis, nenukrypstamas, tyraširdiškas pasišventimas ir išimtinis pasinėrimas į Mane, gyvenimas nuošalioje vietoje, atsiribojimas nuo pasauliečių draugijos, pastovumas gilinant žinias apie „Aš“, taip pat Absoliuto pažinimo tikslo apmąstymas – visa tai, sakoma, yra žinios, o kitkas – neišmanymas.
- Posmas 12Apibūdinsiu pažinimo objektą (jñeya), pažinus kurį pasiekiamas nemirtingumas. Tai bepradis ir Man pavaldus Brahmanas, kuris, sakoma, nėra nei priežastis, nei pasekmė.
- Posmas 13Visur, visomis kryptimis Jo [Brahmano] rankos ir kojos, visur akys, galvos, veidai ir ausys. Jis būva pasaulyje prasiskverbdamas į viską.
- Posmas 14Brahmanas nušviečia jusles ir savybes turinčius jų objektus, bet Pats [materialių] juslių neturi. Jis atsiribojęs nuo visaties, nors yra jos ramstis. Jis neturi [materialių] savybių, bet yra [transcendentinių] savybių valdovas.
- Posmas 15Brahmanas – gyvųjų būtybių viduje ir išorėje. Jis juda ir nejuda. Jis neapčiuopiamas, todėl protas jo nesuvokia. Jis toli ir sykiu labai arti.
- Posmas 16Jis nedalomas, bet glūdi visų gyvųjų būtybių viduj, tarytum būtų tarp jų padalintas. Žinok, kad Jis – visų būtybių saugotojas, bet taip pat naikintojas ir pradėtojas.
- Posmas 17Jis – visų šviesulių šviesa. Jis, sakoma, yra kitapus tamsos [neišmanymo]. Jis – ir žinios, ir pažinimo objektas, betarpiškai patiriamas nuskaidrėjus sąmonei. Jis glūdi visų širdyse.
- Posmas 18Glaustai apibūdinau lauką [kūną], žinias ir pažinimo objektą. Tai žinantis Mano bhaktas yra vertas meilės Man.
- Posmas 19Žinok, kad tiek pirminė materija, tiek sąmoningos būtybės – bepradės. Taip pat žinok, kad prie visų modifikacijų ir iš materijos guṇų atsiradusių objektų ištakų yra materialioji pradmė [prakṛti].
- Posmas 20Materialioji pradmė̃, sakoma, yra su kūnu [kaip pasekme] ir juslėmis [kaip betarpiška priežastimi] susijusi įveiksminančioji priežastis, o sąmoninga būtybė – galimybės patirti laimę ir kančią prielaida.
- Posmas 21Materijoje [kūne] gyvoji būtybė (puruṣa) patiria materialiosios pradmė˜s pagimdytus objektus (guṇas). Prisirišimas prie materialių objektų [guṇų produktų] yra priežastis, yra gimimo tarp aukštesnių ar žemesnių gyvybės rūšių priežastis.
- Posmas 22Šiame kūne glūdi ir kitas puruṣa, kurį dar vadina leidimą suteikiančiu liudininku, saugotoju, gynėju, visagaliu valdovu ir aukščiausiuoju imanentiniu „Aš“ (Paramātmanu).
- Posmas 23Kas šitaip suvokia puruṣą ir prakṛti drauge su guṇomis, tas daugiau nebegimsta, nepaisant jo esamo būvio.
- Posmas 24Vieni patiria ātmaną [aukščiausiąjį „Aš“], atsiveriantį širdyje medituodami [į Aukščiausiąjį], kiti – analitinio pažinimo būdu (sāṅkhya), treti – per aṣṭāṅga-yogą, o dar kiti – atlikdami nesavanaudišką veiksmą (karma-yoga).
- Posmas 25Dar kiti, nieko apie šiuos metodus nežinantys, imasi garbinimo išgirdę apie juos iš kitų [mokytojų]. Atsidėję klausymosi praktikai, jie taip pat neabejotinai perkopia pačią mirtį.
- Posmas 26O geriausiasis iš Bharatų, kad ir kokia gyvoji būtybė gimtų – judi ar nejudi, žinoki, kad ji radosi iš kṣetros ir kṣetra-jños jungties.
- Posmas 27Kas regi, kad tas pats Aukščiausiasis Valdovas glūdi visose būtybėse, nemirtingas mirtinguosiuose, tas regi tiesą.
- Posmas 28Išties, regintis tą patį Viešpatį glūdint visur neleidžia protui savojo „aš“ pražudyti ir galiausiai pasiekia aukščiausią tikslą.
- Posmas 29Kas suvokia, kad veiksmą atlieka vien tik materialioji pradmė̃, kad ne „aš“ yra veikiantysis, tas regi tiesą.
- Posmas 30Kai žmogus suvokia, kad gyvųjų būtybių įvairovė glūdi vienmėje [prakṛti] ir kad jos negali išnirti iš niekur kitur, kaip tik iš tos vienmės, jis patiria Brahmaną.
- Posmas 31O Kuntī sūnau, amžinas aukščiausiasis „Aš“ yra bepradis ir neturi materialių savybių, todėl Jis nei pats veikia, nei turi ką bendra [su karma, kuri susijusi su kūnu], nors gyvena kūne.
- Posmas 32Kaip niekas nesuteršia neapčiuopiamos, visa persmelkiančios erdvės, taip kūniškos savybės nesuteršia ātmano, nors jis glūdi kūne.
- Posmas 33O Bharatos aini, kaip Saulė viena apšviečia visą pasaulį, lygiai taip „aš“ apšviečia visą kṣetrą.
- Posmas 34Kas išminties akim įžvelgia skirtumą tarp kūno ir kūną pažįstančio subjekto, kas mato, kaip gyvajai būtybei išsivaduoti iš materijos, tas pasiekia aukščiausią tikslą.