Bg. 13.7-11
आचार्योपासनं शौचं स्थैर्यमात्मविनिग्रहः ॥
इन्द्रियार्थेषु वैराग्यमनहङ्कार एव च ।
जन्ममृत्युजराव्याधिदुःखदोषानुदर्शनम् ॥
असक्तिरनभिष्वङ्गः पुत्रदारगृहादिषु ।
नित्यं च समचित्तत्वमिष्टानिष्टोपपत्तिषु ॥
मयि चानन्ययोगेन भक्तिरव्यभिचारिणी ।
विविक्तदेशसेवित्वमरतिर्जनसंसदि ॥
अध्यात्मज्ञाननित्यत्वं तत्त्वज्ञानार्थदर्शनम् ।
एतज्ज्ञानमिति प्रोक्तमज्ञानं यदतोऽन्यथा ॥
ācāryopāsanaṁ śaucaṁ sthairyam ātma-vinigrahaḥ
indriyārtheṣu vairāgyam anahaṅkāra eva ca
janma-mṛtyu-jarā-vyādhi-duḥkha-doṣānudarśanam
asaktir anabhiṣvaṅgaḥ putra-dāra-gṛhādiṣu
nityaṁ ca sama-cittatvam iṣṭāniṣṭopapattiṣu
mayi cānanya-yogena bhaktir avyabhicāriṇī
vivikta-deśa-sevitvam aratir jana-saṁsadi
adhyātma-jñāna-nityatvaṁ tattva-jñānārtha-darśanam
etaj jñānam iti proktam ajñānaṁ yad ato ’nyathā
Pažodinys
amānitvam — nuolankumas; adambhitvam — apgaulės atsisakymas; ahiṁsā — smurto nenaudojimas; kṣāntiḥ — kantrumas; ārjavam — paprastumas; ācārya-upāsanam — tarnystė tikram mokytojui; śaucam — švara; sthairyam — pastovumas; ātma-vinigrahaḥ — fizinių poreikių ribojimas; vairāgyam — beaistriškumas; indriya-artheṣu — juslių objektams; eva ca — ir išties; anahaṅkāraḥ — nesitapatinimas su sąlygine savimone; anudarśanam — įsisąmoninimas; janma — gimties; mṛtyu — mirties; jarā — senatvės; vyādhi — ligų; duḥkha-doṣa — ydingumo ir sukeliamų kančių; asaktiḥ — neprisirišimas [prie]; putra — vaikų; dāra — žmonos; gṛha-ādiṣu — namų ir t. t.; anabhiṣvaṅgaḥ — [ir] nesitapatinimas su [jais]; ca — ir; nityam — nuolatinis; sama-cittatvam — proto nesudrumsčiamumas; iṣṭa — palankiomis; aniṣṭa — [ir] nepalankiomis; upapattiṣu — aplinkybėmis; ca — ir; avyabhicāriṇī — nenukrypstamas; bhaktiḥ — tyraširdiškas pasišventimas; mayi — Man; ananya-yogena — su išimtiniu pasinėrimu [į Mane]; sevitvam — gyvenimas; vivikta — nuošalioje; deśa — vietoje; aratiḥ — neprisirišimas; jana-saṁsadi — [prie] pasauliečių draugijos; nityatvam — nuoseklumas; jñāna — gilinant žinias; adhyātma — apie „Aš“; tattva-jñāna — [ir] su Absoliutu susijusio; artha-darśanam — tikslo apmąstymas; iti etat — [visa] tai; proktam — teigiama; jñānam — yra žinios; yat — kas; anyathā — [yra] skirtinga; ataḥ — nuo to; ajñānam — [yra] neišmanymas.
Vertimas
Nuolankumas, apgaulės atsisakymas, smurto nenaudojimas, kantrumas, paprastumas, tarnystė tikram mokytojui, švara [vidinė ir išorinė], pastovumas, fizinių poreikių ribojimas, beaistriškumas jusliniams objektams, nesitapatinimas su sąlygine savimone, supratimas, kad gimtis, mirtis, senatvė ir ligos yra kančia, neprisirišimas prie vaikų, žmonos, namų [ir kt.] bei nesitapatinimas su jais, proto nesudrumsčiamumas tiek palankiomis, tiek nepalankiomis aplinkybėmis, nenukrypstamas, tyraširdiškas pasišventimas ir išimtinis pasinėrimas į Mane, gyvenimas nuošalioje vietoje, atsiribojimas nuo pasauliečių draugijos, pastovumas gilinant žinias apie „Aš“, taip pat Absoliuto pažinimo tikslo apmąstymas – visa tai, sakoma, yra žinios, o kitkas – neišmanymas.