Bg. 14.22-25
प्रकाशं च प्रवृत्तिं च मोहमेव च पाण्डव ।
न द्वेष्टि सम्प्रवृत्तानि न निवृत्तानि काङ्क्षति ॥
उदासीनवदासीनो गुणैर्यो न विचाल्यते ।
गुणा वर्तन्त इत्येवं योऽवतिष्ठति नेङ्गते ॥
समदुःखसुखः स्वस्थः समलोष्टाश्मकाञ्चनः ।
तुल्यप्रियाप्रियो धीरस्तुल्यनिन्दात्मसंस्तुतिः ॥
मानापमानयोस्तुल्यस्तुल्यो मित्रारिपक्षयोः ।
सर्वारम्भपरित्यागी गुणातीतः स उच्यते ॥
prakāśaṁ ca pravṛttiṁ ca moham eva ca pāṇḍava
na dveṣṭi sampravṛttāni na nivṛttāni kāṅkṣati
udāsīna-vad āsīno guṇair yo na vicālyate
guṇā vartanta ity evaṁ yo ’vatiṣṭhati neṅgate
sama-duḥkha-sukhaḥ sva-sthaḥ sama-loṣṭāśma-kāñcanaḥ
tulya-priyāpriyo dhīras tulya-nindātma-saṁstutiḥ
mānāpamānayos tulyas tulyo mitrāri-pakṣayoḥ
sarvārambha-parityāgī guṇātītaḥ sa ucyate
Pažodinys
śrī-bhagavān uvāca — Śrī Bhagavānas atsakė; pāṇḍava — Pāṇḍu sūnau; ucyate — sakoma [kad]; saḥ — tas; guṇa-atītaḥ — yra peržengęs guṇas; na dveṣṭi — kuris nėra priešingas; prakāśam ca — [žinojimo] šviesai; ca — ir; pravṛttim — veiksmui; ca — ir; moham eva — net klaidingam supratimui; sampravṛttāni — kai jie yra; na kāṅkṣati — nei ilgisi jų; nivṛttāni — kai jų nelieka; yaḥ — kuris; na vicālyate — neblaškomas; guṇaiḥ — guṇų; āsīnaḥ — lieka; udāsīnavat — lyg atsiribojęs [stebėtojas]; yaḥ — kuris; na iṅgate — nesvyruoja; avatiṣṭhati — išlieka tvirtas; iti evam — tokiu būdu [žinodamas, kad]; vartante — veikia; guṇāḥ — [tik] guṇos; sama — kuris vienodas; sukhaḥ — laimėje; duḥkha — kančioje; sva-sthaḥ — kuris įsitvirtinęs savajame „aš“; sama — kuris vienodai vertina; loṣṭa — žemės grumstą; aśma — akmenį; kāñcanaḥ — [ir] aukso luitą; tulya — kuris vienodas; priya — palankiomis; apriyaḥ — [ir] nepalankiomis aplinkybėmis; dhīraḥ — [yra] pastovus; tulya — vienodai sutinka; nindā — smerkimą; ātma-saṁstutiḥ — [ir] pagyras sau; tulyaḥ — kuris vienodas; māna — šlovės; apamānayoḥ — [ir] nešlovės [valandą]; tulyaḥ — kuris vienodai elgiasi su; pakṣayoḥ — abiem šalim; mitra — draugu; ari — [ir] priešu; parityāgī — [ir] yra atsisakęs; sarva — visų; ārambha — užmojų.
Vertimas
Śrī Bhagavānas atsakė: Pāṇḍu sūnau, sakoma, kad guṇas peržengė tas žmogus, kuris yra nei priešingas žinojimo šviesai, veiksmui ar net nesupratimui su jais susidūręs, nei geidžia jų, kai jų nelieka, kurio guṇos neblaško ir kuris visad išlieka savotišku atsiribojusiu stebėtoju, nepajudinamai tvirtu ir aiškiai suvokiančiu, kad veikia tik guṇos ir niekas daugiau, kuris vienodai pasitinka laimę ir kančią, yra įsitvirtinęs savajame „aš“, vienodai žvelgia į grumstą, akmenį ir aukso luitą, vienodai vertina palankias ir nepalankias aplinkybes bei dalykus, yra pastovus, toks, kurio nepakeičia pagyros ir aštrios kritikos strėlės, šlovė ir nešlovė, kuris lygus draugui ir priešui ir kuris pasitraukė nuo visų žemiškų reikalų.