Kelias kitapus trijų guṇų

Trylikto skyriaus pabaigoje Bhagavānas Śrī Kṛṣṇa sakė, kad žmogus, kuris žvelgdamas išminties akimis suvokia skirtumą tarp kṣetros ir ksetrajños, pasiekia Aukščiausiąjį. Čia natūraliai kyla klausimai: kas iš tikrųjų yra toji išmintis (jñāna), kokia yra jos vertė, išskirtinumas ir kaip ji įgyjama? Į šiuos klausimus čia, keturioliktame skyriuje, Śrī Kṛṣṇa ir atsako. Skyrių sudaro dvidešimt septyni posmai, vieną iš kurių ištaria Arjuna, o kitus – Śrī Kṛṣṇa.

Jungtis su prakṛti ir jos raidmenimis, kitaip modifikacijomis, užneria nelaisvės pančius. Tryliktame skyriuje Kṛṣṇa kalba apie prakṛti ir jos raidmenis neatsitiktinai. Supratus jų esmę žmogui tampa lengviau nesitapatinti su prakṛti.

Šiame skyriuje Kṛṣṇa paaiškina guṇas, kurios apima visus prakṛti raidmenis. Pirmuose dviejuose posmuose Kṛṣṇa aukština jñāną. Jis sako, kad atsidėjusieji jñānai jau įgijo į Jo paties panašią prigimtį (2). Paskui Kṛṣṇa prabyla apie prakṛti bei guṇas ir šią temą tęsia iki dvidešimto posmo. Prakṛti Jis lygina su įsčiomis, į kurias Dievas, Puruṣa, įterpia gyvąsias būtybes, o gyvąsias būtybes – su giminę pratęsiančia sėkla (3–4). Atsidūrus įsčiose, prasideda gyvųjų būtybių gimimų pagal karmos dėsnį seka. Prakṛti sudaro trys guṇos – sattva, rajasas ir tamasas. Sattva yra skaidri ir spindulinga, bet ji sukelia gyvajai būtybei priklausomybę nuo laimės ir žinių. Rajasas skatina norus ir materialų prisirišimą. Sukeldamas prisirišimą, rajasas pririša gyvąją būtybę prie veiksmo (karmos). Tamasas gimsta iš neišmanymo ir sukelia iliuzijos sąmonėje iškreiptą suvoktį, o tai skatina aplaidumą, vangumą ir persimiegojimą.

Śrī Kṛṣṇa taip pat apibūdina veiksmo, atliekamo patiriant atitinkamai sattvos, rajaso ir tamaso poveikį, padarinius, taip pat nurodo, kur mirties valandą nukeliauja skirtingų guṇų veikiami žmonės. Toliau Jis aprašo pagrindines skiriamąsias guṇų savybes (5–18). Žmogus, kuris supranta, kad veikia vien guṇos, suvokia savo viršenybę ir atskirumą nuo jų, pasiekia Dievo būtį (19). Peržengęs guṇų poveikį, jis išvengia kančių, kurias atneša gimtis, mirtis ir senatvė (20).

Išklausęs Śrī Kṛṣṇą, Arjuna klausia: „Valdove, iš kokių požymių pažinsi žmogų, kuris peržengė šias tris guṇas? Kaip jis elgiasi ir kaip jas peržengia?“ (21). Śrī Kṛṣṇa atsako šešiais posmais, kurie užbaigia skyrių. Apibūdinęs savybes žmogaus, kuris peržengė tris guṇas (22–25), Kṛṣṇa paaiškina, kad šį būvį bhaktams leidžia pasiekti neblėstantis atsidavimas. Pasiekę šį būvį, bhaktai pelno teisę pažinti Brahmaną (26). Paskutiniame skyriaus posme Śrī Kṛṣṇa sako esąs Brahmano atspara. Jis leidžia suprasti, kad Jo sekėjai savaime pasiekia Brahmano pažinimą ir išsivaduoja iš trijų guṇų poveikio.

Visi posmai

  1. Posmas 1Śrī Bhagavānas tarė: Dar kartą paskelbsiu tau išskirtines, aukščiausias žinias, kurias patyrę visi nušvitusieji mąstytojai pasiekė aukščiausią tobulumą – išsivadavimą iš šio pasaulio.
  2. Posmas 2Kas, pasitelkęs šias žinias, pasiekė tapatumą Mano prigimčiai ir savybėms, tas daugiau nebeatgimsta net pasaulio kūrimo metu ir pasaulio griūtis jo negąsdina.
  3. Posmas 3O Bharatos aini, neišmatuojama materiali gamtiškoji pradmė˜ (Brahmanas*) yra Mano įsčios, kurias apvaisinu sąmoningų būtybių sėkla ir iš kurių pasaulio šviesą išvysta visos būtybės.
  4. Posmas 4Kad ir kokios formos, kad ir kokiose rūšyse gimtų būtybės, o Kuntī sūnau, visų jų šaltinis – neišmatuojama materiali gamtiškoji pradmė˜, o Aš – sėklą sėjantis tėvas.
  5. Posmas 5Iš materialiosios pradmė˜s gimusios guṇos – sattva, rajasas ir tamasas* – prikausto amžiną įkūnytąją būtybę prie kūno, o tvirtaranki.
  6. Posmas 6Už kitas skaistesnė sattva skleidžia šviesą ir yra nepaliesta kančios, tačiau ji pririša žmogų prie laimės ir žinių, o nesusitepęs nuodėme.
  7. Posmas 7Žinoki, kad rajasui būdinga aistra, kad jis yra troškimų ir prisirišimų šaltinis. Jis, o Kuntī sūnau, susaisto įkūnytąjį „aš“ prisirišimo prie veiksmo saitais.
  8. Posmas 8Žinoki, kad tamasas yra neišmanymo šaltinis*, visų įkūnytų būtybių klaidintojas. Jis labai greitai apraizgo aplaidumo, vangumo ir mieguistumo pančiais, o Bharatos aini.
  9. Posmas 9Sattva, o Bharatos aini, susaisto laimės troškimu, rajasas – veiksmu, o tamasas, užtemdydamas suvoktį, – aplaidumu.
  10. Posmas 10O Bharatos aini, sattva įsigali užgožusi rajasą ir tamasą, rajasas įsigali nustelbęs sattvą ir tamasą, o tamasas – nustelbęs sattvą ir rajasą.
  11. Posmas 11Kai visas pažinimo jusles – kūno vartus, apšviečia žinios apie tikrą daiktų prigimtį, žinok, kad įsivyravo sattva.
  12. Posmas 12O geriausiasis iš Bharatų, vyraujantis rajasas pasireiškia godumu, veiklumu, darbais [su materialiu išskaičiavimu] ir nevaldomu juslinių malonumų troškimu.
  13. Posmas 13Kai viršų paima tamasas, išnyksta skyrimo geba, atsiranda abejingumas pareigai, aplaidumas, nesupratimas, o Kuru aini.
  14. Posmas 14Jei įkūnyta būtybė pasitinka mirtį vyraujant sattvai, ji patenka į sutepties nepaliestus pasaulius, atvirus tiems, kurie yra apdovanoti aukščiausia išmintim.
  15. Posmas 15Jei žmogus miršta veikiamas rajaso, jis gimsta tarp prisirišusių prie veiksmo, o jei miršta veikiamas tamaso, – tarp tamsiausių gyvybės rūšių.
  16. Posmas 16Sako, kad kilnių darbų vaisiai yra sāttviški, nesutepti, bet rajaso skatinamų veiksmų vaisius – kančia, o tamaso – neišmanymas.
  17. Posmas 17Žinojimas gimsta iš sattvos, bet iš rajaso gimsta tik godumas, o iš tamaso – išsiblaškymas, klaidingas supratimas ir neišmanymas.
  18. Posmas 18Tie, kuriuos veikia sattva, kopia viršun [į aukštesnes sritis], esantys rajaso valdžioje lieka vidurinėse srityse [Žemės sferoje], o turintieji tamaso prigimtį ir nepajėgiantys pakeisti primityviausių įpročių ir būdo, kuriuos gimdo žemiausios guṇos, ritasi žemyn [į žemesnes sritis].
  19. Posmas 19Kai skyrimo galia apdovanotas žmogus nemato kitos veikiančios jėgos, kaip tik materijos guṇas, ir suvokia esąs aukščiau guṇų, jis pasiekia Mano būtį.
  20. Posmas 20Peržengusi kitapus trijų guṇų, iš kurių randasi kūnas, įkūnyta gyvoji būtybė išsilaisvina iš gimties, mirties, senatvės, kančių ir pelno išvadavimą.
  21. Posmas 21Arjuna paklausė: Valdove, iš kokių požymių pažinsi žmogų, kuris peržengė šias tris guṇas? Kaip jis elgiasi ir kaip jas peržengia?
  22. Posmas 22-25Śrī Bhagavānas atsakė: Pāṇḍu sūnau, sakoma, kad guṇas peržengė tas žmogus, kuris yra nei priešingas žinojimo šviesai, veiksmui ar net nesupratimui su jais susidūręs, nei geidžia jų, kai jų nelieka, kurio guṇos neblaško ir kuris visad išlieka savotišku atsiribojusiu stebėtoju, nepajudinamai tvirtu ir aiškiai suvokiančiu, kad veikia tik guṇos ir niekas daugiau, kuris vienodai pasitinka laimę ir kančią, yra įsitvirtinęs savajame „aš“, vienodai žvelgia į grumstą, akmenį ir aukso luitą, vienodai vertina palankias ir nepalankias aplinkybes bei dalykus, yra pastovus, toks, kurio nepakeičia pagyros ir aštrios kritikos strėlės, šlovė ir nešlovė, kuris lygus draugui ir priešui ir kuris pasitraukė nuo visų žemiškų reikalų.
  23. Posmas 26Kas su neblėstančiu atsidavimu tarnauja vien Man, tas galutinai peržengia šias guṇas ir tampa vertas Brahmano pažinimo.
  24. Posmas 27Iš tikrųjų tai Aš esu Brahmano, nemarios amžinatvės, amžinos dharmos [bhakti] ir absoliučios palaimos [meilės] buveinė.