Bg. 15.2
अधश्च मूलान्यनुसन्ततानि कर्मानुबन्धीनि मनुष्यलोके ॥
guṇa-pravṛddhā viṣaya-pravālāḥ
adhaś ca mūlāny anusantatāni
karmānubandhīni manuṣya-loke
Pažodinys
guṇa — guṇų; pravṛddhāḥ — maitinamos; tasya — jo; śākhāḥ — šakos; pravālāḥ — [išskleidžiančios] gležnus lapus; viṣaya — juslių objektų [pavidalu]; prasṛtāḥ — išsikerojusios; ūrdhvam — į viršų; ca — ir; adhaḥ — į apačią; mūlāni — [jo antrinės] šaknys; anubandhīni — susaistančios; karma — karmos [pančiais]; ca — taip pat; anusantatāni — skverbiasi; adhaḥ — žemyn; manuṣya-loke — į žmonių pasaulį.
Vertimas
Guṇų maitinamos jo šakos skleidžia jaunus lapus – juslių objektus, stiebias viršun ir leidžias apačion. Žemyn, į žmonių pasaulį, skverbiasi jo [antrinės*] šaknys, apraizgančios karmos pančiais.
Pastabos
* Pasiekusios žemę šio medžio šakos virsta vadinamosiomis antrinėmis šaknimis. Taip medis išsikeroja.