Bg. 17.5-6

अशास्त्रविहितं घोरं तप्यन्ते ये तपो जनाः ।
दम्भाहङ्कारसंयुक्ताः कामरागबलान्विताः ॥
कर्षयन्तः शरीरस्थं भूतग्राममचेतसः ।
मां चैवान्तः शरीरस्थं तान्विद्ध्यासुरनिश्चयान् ॥
aśāstra-vihitaṁ ghoraṁ tapyante ye tapo janāḥ
dambhāhaṅkāra-saṁyuktāḥ kāma-rāga-balānvitāḥ
karṣayantaḥ śarīra-sthaṁ bhūta-grāmam acetasaḥ
māṁ caivāntaḥ śarīra-sthaṁ tān viddhy āsura-niścayān

Pažodinys

ye — tie;  janāḥ — žmonės;  saṁyuktāḥ — pilni;  dambha — puikybės;  ahaṅkāra — [ir] savimylos;  anvitāḥ — skatinami;  kāma — troškimo;  rāga — prisirišimo;  bala — [ir] galios;  tapyante — atlieka;  ghoram — labai griežtas;  tapaḥ — askezes;  aśāstra-vihitam — kurioms nepritaria šventraščiai;  acetasaḥ — supratimo neturintys;  karṣayantaḥ — kankinantys;  śarīra-stham — kūną sudarančius;  bhūta-grāmam — elementus;  ca — ir;  mām eva — Mane išties;  antaḥ śarīra-stham — glūdintį kūne;  viddhi — žinok;  tān — juos;  āsura-niścayān — [esant] bedieviškų siekių.

Vertimas

Puikybės pilni savimylos, kuriuos skatina troškimai, prisirišimai ir jėga, atlieka šiurpius asketiškus žygius, kuriems šventraščiai nepritaria. Stokodami supratimo, jie kamuoja iš elementų sudarytą kūną ir Mane, glūdintį jo viduje. Bedieviški, žinok, jų siekiai.

Užduoti klausimą

Prisijunkite, kad paskelbtumėte

Klausimų dar nėra

Būkite pirmasis skaitytojas, uždavęs klausimą apie šį posmą.