Bg. 18.36-37
अभ्यासाद्रमते यत्र दुःखान्तं च निगच्छति ॥
यत्तदग्रे विषमिव परिणामेऽमृतोपमम् ।
तत्सुखं सात्त्विकं प्रोक्तमात्मबुद्धिप्रसादजम् ॥
abhyāsād ramate yatra duḥkhāntaṁ ca nigacchati
yat tad agre viṣam iva pariṇāme ’mṛtopamam
tat sukhaṁ sāttvikaṁ proktam ātma-buddhi-prasāda-jam
Pažodinys
bharata-ṛṣabha — o geriausias iš Bharatų; idānīm tu — dabar; śṛṇu — išgirsk; me — iš Manęs; tri-vidham — [apie] trejopą; sukham — laimę; yatra — ta [laimė], kuri; abhyāsāt — dėl pagal taisykles vykdomos [dharmos]; ramate — [suteikia] džiaugsmą; ca — ir; nigacchati — padaro; antam — galą; duḥkha — kančiai; tat — ta; yat — kuri; viṣam iva — [yra] kaip nuodai; agre — iš pradžių; upamam — [bet] panaši; amṛta — į nektarą; pariṇāme — galiausiai; ātmā-buddhi-prasāda-jam — [ir] kuri gimsta iš ramaus, į savąjį „aš“ sutelkto intelekto; tat — ta; sukham — laimė; proktam — sakoma; sāttvikam — yra sāttviška.
Vertimas
Dabar, o geriausias iš Bharatų, papasakosiu tau apie tris laimės rūšis. Ta laimė, kurią žmogus patiria pagal taisykles vykdydamas [dharmą], kuri suteikia džiaugsmą ir nutraukia kančią, kuri iš pradžių būna karti kaip nuodai, bet ilgainiui virsta nektaru ir kuri gimsta iš ramaus, į savąjį „aš“ sutelkto intelekto, sakoma, yra sāttviška.