Bg. 18.51-53
शब्दादीन्विषयांस्त्यक्त्वा रागद्वेषौ व्युदस्य च ॥
विविक्तसेवी लघ्वाशी यतवाक्कायमानसः ।
ध्यानयोगपरो नित्यं वैराग्यं समुपाश्रितः ॥
अहङ्कारं बलं दर्पं कामं क्रोधं परिग्रहम् ।
विमुच्य निर्ममः शान्तो ब्रह्मभूयाय कल्पते ॥
śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā rāga-dveṣau vyudasya ca
vivikta-sevī laghv-āśī yata-vāk-kāya-mānasaḥ
dhyāna-yoga-paro nityaṁ vairāgyaṁ samupāśritaḥ
ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ kāmaṁ krodhaṁ parigraham
vimucya nirmamaḥ śānto brahma-bhūyāya kalpate
Pažodinys
yuktaḥ — apdovanotas; viśuddhayā — grynu; buddhyā — intelektu; ca — ir; niyamya — valdantis; ātmānam — protą; dhṛtyā — su tvirtybe; tyaktvā — atsižadėjęs; viṣayān — juslių objektų; śabda-ādīn — tokių kaip malonus garsas; ca — ir; vyudasya — visiškai nusikratęs; rāga — prisirišimo; dveṣau — [ir] neapykantos; vivikta-sevī — gyvenantis nuošalioje vietoje; laghu-āśī — nedaug valgantis; yata — valdantis; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — [ir] protą; nityam — visada; dhyāna-yoga-paraḥ — atsidėjęs jogos meditacijai; samupāśritaḥ — su visišku atsidėjimu puoselėjantis; vairāgyam — beaistriškumą; vimucya — atsikratęs; ahaṅkāram — egocentrizmo; balam — gaivališkos materialių troškimų jėgos; darpam — arogancijos; kāmam — noro patirti juslinius malonumus; krodham — pykčio; parigraham — [ir] turto kaupimo; nirmamaḥ — be savininkiškumo jausmo; śāntaḥ — [ir] ramus širdyje; kalpate — pelno teisę; brahma-bhūyāya — patirti Brahmaną.
Vertimas
Kas turi gryną intelektą, tvirtai valdo protą, yra atsižadėjęs juslių objektų, tokių kaip ausiai malonus garsas, visiškai atsikratęs prisirišimo ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, saikingai valgo, valdo kūną, kalbą ir protą, yra visiškai pasišventęs meditacijai [į Bhagavāną], visiškai beaistris, įveikęs egocentrizmą, gaivališką jėgą turinčius materialius troškimus, aroganciją, norą patirti juslinius malonumus, pyktį, norą kaupti turtą, savininkiškumo jausmą, kas ramus širdyje, tas pelno teisę suvokti Brahmaną.