Bg. 2.56

दुःखेष्वनुद्विग्नमनाः सुखेषु विगतस्पृहः ।
वीतरागभयक्रोधः स्थितधीर्मुनिरुच्यते ॥
duḥkheṣv anudvigna-manāḥ sukheṣu vigata-spṛhaḥ
vīta-rāga-bhaya-krodhaḥ sthita-dhīr munir ucyate

Pažodinys

anudvigna-manāḥ — kurio protas nesudrumsčiamas;  duḥkheṣu — ištikus nelaimėms;  vigata-spṛhaḥ — kuris netrokšta;  sukheṣu — laimės;  vīta — [ir] neturi;  rāga — materialių prisirišimų;  bhaya — baimės;  krodhaḥ — pykčio;  ucyate — sakoma;  muniḥ — [yra] išminčius;  sthita-dhīḥ — tvarios išminties.

Vertimas

Kas nepraranda vidinės pusiausvyros užgriuvus nelaimėms, kas nesivaiko laimės, kas neturi materialių prisirišimų, nejaučia baimės ir pykčio, tas, sakoma, yra išmintingas ir tvari yra jo išmintis.

Žiūrėkite vaizdo paaiškinimus

Užduoti klausimą

Prisijunkite, kad paskelbtumėte

Klausimų dar nėra

Būkite pirmasis skaitytojas, uždavęs klausimą apie šį posmą.