Bg. 2.69
यस्यां जाग्रति भूतानि सा निशा पश्यतो मुनेः ॥
yasyāṁ jāgrati bhūtāni sā niśā paśyato muneḥ
Pažodinys
saṁyamī — savitramdą pasiekęs „aš“; jāgarti — yra nubudęs; tasyām — tái [savojo „aš“ suvokčiai]; yā — kuri yra; niśā — naktis; sarva bhūtānām — visoms gyvosioms būtybėms [taip pat]; bhūtāni — visos būtybės; jāgrati — yra nubudusios; yasyām — tái [fenomenų suvokčiai]; sā — kuri yra; paśyataḥ — dvasiškai susivokusiam; muneḥ — išminčiui; niśā — naktis.
Vertimas
Pasiekusiam savitramdą budrõs [„Aš“ suvokties] metas išbrėkšta tada, kai visoms supančiotoms būtybėms nusileidžia naktis. Visoms supančiotoms būtybėms budrõs [fenomenų suvokties] metas išbrėkšta tada, kai dvasiškai susivokusiam išminčiui nusileidžia naktis*.
Pastabos
Naktis čia reiškia nesidomėjimą ir nesuvokimą to, kas yra kitų dėmesio centre, o budrà – suvokimą tų dalykų, kurių atžvilgiu kitų sąmonė miega. Kṛṣṇa nurodo, kad dvasiškai nubudusiojo ir dvasiškai miegančiojo interesai skiriasi kaip diena ir naktis.