Bg. 2.7
कार्पण्यदोषोपहतस्वभावः पृच्छामि त्वां धर्मसम्मूढचेताः ।
यच्छ्रेयः स्यान्निश्चितं ब्रूहि तन्मे शिष्यस्तेऽहं शाधि मां त्वां प्रपन्नम् ॥
यच्छ्रेयः स्यान्निश्चितं ब्रूहि तन्मे शिष्यस्तेऽहं शाधि मां त्वां प्रपन्नम् ॥
kārpaṇya-doṣopahata-svabhāvaḥ
pṛcchāmi tvāṁ dharma-sammūḍha-cetāḥ
yac chreyaḥ syān niścitaṁ brūhi tan me
śiṣyas te ’haṁ śādhi māṁ tvāṁ prapannam
pṛcchāmi tvāṁ dharma-sammūḍha-cetāḥ
yac chreyaḥ syān niścitaṁ brūhi tan me
śiṣyas te ’haṁ śādhi māṁ tvāṁ prapannam
Pažodinys
kārpaṇya — menkadvasiškumo; doṣa — ydos; upahata — užvaldyta; svabhāvaḥ — [mano] prigimtis; cetāḥ — [o] protas; sammūḍha — sutrikęs; dharma — [dėl] pareigos; pṛcchāmi — prašau; tvām — Tavęs; brūhi — sakyk; niścitam — aiškiai; tat — tai; yat — kas; syāt — bus; śreyaḥ — geriausia; me — man; aham — aš; te — Tavo; śiṣyaḥ — mokinys; prapannam — gavęs prieglobstį; tvām — Tavo; śādhi — pamokyki; mām — mane.
Vertimas
Dvasios menkystė užvaldė visą mano esybę, sujaukė protą – nebesuvokiu savo pareigos, tad prašau Tavęs sakyti aiškiai, kas man geriausia. Esu Tavo mokinys. Tu – mano prieglobstis. Pamokyki mane.