Bg. 2.72
स्थित्वास्यामन्तकालेऽपि ब्रह्मनिर्वाणमृच्छति ॥
sthitvāsyām anta-kāle ’pi brahma-nirvāṇam ṛcchati
Pažodinys
pārtha — o Pṛthos sūnau; eṣā — tai; brāhmī sthitiḥ — [yra] pažinusiojo Dievą būvis; prāpya — pasiekęs; enām — jį; na vimuhyati — nebesuklaidinamas; sthitvā — įsitvirtinęs; asyām — jame; anta-kāle api — net mirties akimirką; ṛcchati — pasiekia; brahma-nirvāṇam — išsivadavimą Brahmane.
Vertimas
O Pārtha, tai Dievo suvoktis. Kas ją pasiekia, to nepaklaidinsi. Ir kai joje žmogus suranda atramą, net jei ta suvoktis mirties akimirksnį nušvinta, ji dovanoja išvadavimą Brahmane [t. y. su Parabrahmanu susijusį nesąlygojamą būties būvį*].
Pastabos
* Terminas parabrahmanas paraidžiui reiškia „Aukščiausiąjį Brahmaną“ arba „Aukščiausiąjį Absoliutą“. Teistinėje Vedāntoje jis pirmiausia vartojamas žymėti Absoliutą su savybėmis (Bhagavāną), priešpriešinant jį besavybiam Absoliutui (Brahmanui). Tokie terminai kaip brahmanas, parabrahmanas, paramātmanas, bhagavānas reiškia vieną ir tą pačią Realybę, todėl, kalbant apie šią Realybę apibendrinamai, jie gali būti vartojami pakaičiui – taip šiame posme vartojamas žodis brahmanas. Vis dėlto siaurai specialia prasme žodis brahmanas yra vartojamas žymėti besavybį Absoliutą, kaip advaita-vedāntoje. Taip interpretuojamas posmo žodis brahma-nirvāṇa galėtų reikšti brahma-layą, t. y. savojo „aš“ ištirpimą Brahmane. Šios interpretacijos laikėsi Śrīdhara Svāmis. Tačiau čia brahma-laya traktuotinas būtent bendrine prasme, antraip žodžio reikšmė kirstųsi su pagrindine „Gītos“ tematine linija, kuri akivaizdžiai yra teistinė. Taigi Brahmanas čia turėtų būti suprantamas kaip Parabrahmanas, Absoliutas su savybėmis, Bhagavānas, o brahma-nirvāṇa – kaip su Juo susijęs išsivadavimo būvis.