Bg. 5.21
बाह्यस्पर्शेष्वसक्तात्मा विन्दत्यात्मनि यत्सुखम् ।
स ब्रह्मयोगयुक्तात्मा सुखमक्षयमश्नुते ॥
स ब्रह्मयोगयुक्तात्मा सुखमक्षयमश्नुते ॥
bāhya-sparśeṣv asaktātmā vindaty ātmani yat sukham
sa brahma-yoga-yuktātmā sukham akṣayam aśnute
sa brahma-yoga-yuktātmā sukham akṣayam aśnute
Pažodinys
asakta-ātmā — kas viduje atsiribojo; bāhya-sparśeṣu — nuo išorinių juslių objektų; vindati — pelno; sukham — [tą] palaimą; yat — kuri; ātmani — glūdi savajame „aš“; saḥ — tas; brahma-yoga-yukta-ātmā — kurio „aš“ susijungęs su Dievu per dvasinį susitelkimą; aśnute — ragauja; akṣayam — neblėstančią; sukham — palaimą.
Vertimas
Kas viduje atsiribojo nuo išorinių juslių objektų, kas atrado džiaugsmą, glūdintį savajame „aš“, kas per dvasinį susitelkimą pasiekė jungtį su Dievu, tas patiria neblėstančios palaimos skonį.