Veiksmo atsižadėjimo kelias
Skyrių sudaro dvidešimt devyni posmai. Pirmas posmas – tai Arjunos klausimas Śrī Kṛṣṇai, o likusieji – Kṛṣṇos atsakymas kariui. Išgirdęs apie jñāna-yogos ir karma-yogos išskirtinumą ir gavęs iš Śrī Kṛṣṇos patarimą gilinti išmintį ir atlikti savo pareigą, Arjuna neapsisprendžia, kurį iš dviejų kelių jam rinktis.
Ankstesnio skyriaus 40-ame posme Kṛṣṇa atkreipia dėmesį į nepavydėtiną praktikuotojo, kurio protas apniktas abejonių, padėtį, todėl šiame skyriuje, norėdamas išsklaidyti savo abejones, Arjuna Śrī Kṛṣṇos klausia, kuris iš dviejų kelių – žinių ar nesavanaudiško veiksmo, yra geresnis. Kṛṣṇa atsako: „Abu keliai – ir veiksmo atsižadėjimas, ir nesavanaudiško veiksmo joga atveria kelią į aukščiausią gėrį, bet iš jų dviejų nesavanaudiško veiksmo joga yra pranašesnė“ (2).
Śrī Kṛṣṇa plačiai aptaria šią temą (3–26), o baigdamas skyrių apibūdina meditacijos praktiką: „Išminčius, neįsileidžiantis vidun jokios minties apie išorinius juslių objektus, sutelkęs žvilgsnį į tarpuakį,suvaldęs išeinančias ir įeinančias oro sroves šnervėse, sutramdęs jusles, protą ir intelektą, šventai atsidėjęs išsivadavimo siekiui, neturintis geismo, baimės ir pykčio, išties visada yra išsivadavęs“ (27–28). Meditacijos praktika naudinga pasirinkus tiek žinių, tiek veiksmo kelią, be to, ji leidžia pelnyti aukščiausią palaimą. Skyrių Śrī Kṛṣṇa užbaigia šiais žodžiais: „Kas pažįsta Mane – visų aukų (yajña) ir asketiškų žygių vaisių gavėją, visų planetų valdovą, visų gyvųjų būtybių geradarį, – tas pelno rimtį“ (29).
Visi posmai
- Posmas 1Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, pirma mokei mane atsižadėti veiksmo, bet štai vėl siūlai nesavanaudiško veiksmo jogą (karma-yoga). Sakyki aiškiai, kuris iš šių dviejų kelių geresnis.
- Posmas 2Śrī Bhagavānas tarė: Abu keliai – ir veiksmo atsižadėjimas, ir nesavanaudiško veiksmo joga atveria kelią į aukščiausią gėrį, bet iš jų dviejų nesavanaudiško veiksmo joga yra pranašesnė.
- Posmas 3Žinok, tvirtaranki, kad karma-yogas, kuris nei ko trokšta, nei ko nekenčia, visad [net veikdamas] yra atsižadėjęs, nes dualizmo nesaistomas žmogus lengvai išsilaisvina iš vergystės pančių.
- Posmas 4Naivūs protai teigia, kad veiksmo atsižadėjimo joga (sāṅkhya-yoga) ir nesavanaudiško veiksmo joga (karma-yoga) yra atskiri keliai, bet išmintingieji tokiai išvadai nepritaria, nes tas, kuris tvirtai žengia vienu iš jų, pelno abiejų vaisius.
- Posmas 5Būvis, kurį leidžia pasiekti atsižadėjimas (sāṅkhya-yoga), pasiekiamas ir per nesavanaudišką veiksmą (karma-yoga). Kas suvokia, kad tiek atsižadėjimo, tiek nesavanaudiško veiksmo kelias yra viena ir tas pat, tas regi tiesą.
- Posmas 6O tvirtaranki, atsisakius nesavanaudiško veiksmo (karma-yoga), veiksmo atsižadėjimą sunku pasiekti, bet pasirinkęs nesavanaudišką veiksmą, išminčius pasiekia Brahmaną labai greitai.
- Posmas 7Kas pasirinko nesavanaudiško veiksmo (karma-yoga) kelią, kieno širdis tyra, o protas bei juslės pažabotos, ką gyvosios būtybės brangina kaip pačios save, to nepaliečia suteptis net tada, kai jis veikia.
- Posmas 8-9Žmogus, kuris per nesavanaudišką veiksmą pasiekė jungtį ir betarpiškai patyrė tiesą, įsitikina, kad net kai jis žiūri, klauso, liečia, uodžia, valgo, vaikšto, miega, kvėpuoja, kalba, lengvinasi, mąsto ar mirksi – tai tik jo juslės sąveikauja su juslių objektais, todėl jis taria sau: „Aš nieko nedarau“.
- Posmas 10Kas, užuot atsisakęs veiksmo, skiria jį Dievui, kas neprisirišęs prie veiksmo ir negeidžia jo vaisių, tas atsparus nuodėmei, kaip atsparus vandeniui lotoso lapas.
- Posmas 11Karma-yogai atlieka veiksmą kūnu, protu, intelektu ar vien tik juslėmis be prisirišimo – tam, kad apsivalytų.
- Posmas 12Išsižadėjęs veiksmo vaisių, nesavanaudišku veikimu jungtį pasiekęs žmogus pelno amžiną rimtį, bet kas veikia savanaudiškai, troškimo skatinamas, ir todėl prie veiksmo vaisių yra prisirišęs, tą apraizgo veiksmo pančiai.
- Posmas 13Mintyse atsisakęs bet kokio veiksmo, kūną ir protą palenkęs savo valiai, įkūnytasis „aš“ laimingai gyvena devynerių vartų mieste*, nei pats veikdamas, nei skatindamas veikti kitus.
- Posmas 14Ne Dievas lemia gyvosios būtybės savarankiško veiksnumo jausmą, jos veiksmus ar juos atitinkančius vaisius. Tai lemia pačiõs gyvõsios būtybės fenomeninė prigimtis*.
- Posmas 15Visabūtis Dievas neprisideda nė prie vieno iš mūsų nuodėmės ar doringumo. Gyvosios būtybės išklysta iš kelio dėl neišmanymo, kuris užgožia jų intelektą.
- Posmas 16Bet kai betarpiška savojo „aš“ suvoktis šią neišmanymo tamsą išsklaido, žmogaus sąmonėje atsiveria Aukščiausiasis Transcendentas, kaip patekėjus saulei atsiveria pasaulio vaizdas.
- Posmas 17Kieno intelektas nejudamai sutelktas į Jį [Dievą], kieno protas paskendęs meditacijoje į Jį, kas tvirtai į Jį tiki, kas visa širdimi Jam atsidavęs ir nusiplovęs nuodėmes dėl betarpiško [Dievo] patyrimo, tas pasiekia negrįžtamą būvį.
- Posmas 18Kieno išmintis tikra, nepajudinama, tas vienodai žvelgia į mokytą ir nuolankų brāhmaną, karvę, dramblį, šunį bei šunėdį.
- Posmas 19Kieno protas pasiekė tokią beaistrę rimtį, tas sutrauko materialios vergystės pančius dar būdamas šiame pasaulyje. Brahmanas yra beydis, Jis – pati nedrumsčiamybė, todėl turintieji beaistrį žvilgsnį yra įsitvirtinę Brahmane [nedualioje absoliučioje tikrovėje].
- Posmas 20Kas pažino Absoliutą, kas įsitvirtino Brahmane, kas nepasiklydo ir kieno intelektas nesvyruoja, tas nei džiūgauja dėl malonių dalykų, nei kremtasi dėl nemalonių.
- Posmas 21Kas viduje atsiribojo nuo išorinių juslių objektų, kas atrado džiaugsmą, glūdintį savajame „aš“, kas per dvasinį susitelkimą pasiekė jungtį su Dievu, tas patiria neblėstančios palaimos skonį.
- Posmas 22O Kuntī sūnau, sąlyčio su juslėmis gimdomi malonumai atneša vien kančias, nes jie turi pradžią ir pabaigą, todėl išmintingieji jais nesusigundo.
- Posmas 23Kas dar šį gyvenimą, prieš nusimesdamas kūną, pajėgia nepasiduoti troškimų ir pykčio sukeliamiems impulsams, tas jau pasiekė tvarią vidinę rimtį ir yra laimingas žmogus.
- Posmas 24Kas laimę ir džiaugsmą rado viduje, kas viduje patyrė nušvitimą, kas yra Brahmaną pažinęs jogas, tas pelno išvadavimą per Absoliutą (brahma-nirvāṇa).
- Posmas 25Išminčiai, kurių nuodėmės ištirpo, kurių dvejonės išsisklaidė, kurių protas suvaldytas, kurie darbuojasi visų būtybių labui, pelno išvadavimą per Brahmaną.
- Posmas 26Asketai, kurie neturi troškimų ir pykčio, kurie suvaldė protą ir pažino savajį „aš“, išvadavimą per Brahmaną (brahma-nirvāṇa) pelno dar šį gyvenimą ir džiaugiasi juo po mirties.
- Posmas 27-28Išminčius, neįsileidžiantis vidun jokios minties apie išorinius juslių objektus, sutelkęs žvilgsnį į tarpuakį*, suvaldęs išeinančias ir įeinančias oro sroves šnervėse, sutramdęs jusles, protą ir intelektą, šventai atsidėjęs išsivadavimo siekiui, neturintis troškimų, baimės ir pykčio, išties visada yra išsivadavęs.
- Posmas 29Kas pažįsta Mane – visų aukų (yajña) ir asketiškų žygių vaisių gavėją, visų planetų valdovą, visų gyvųjų būtybių geradarį, – tas pelno rimtį.