Bg. 5.27-28
प्राणापानौ समौ कृत्वा नासाभ्यन्तरचारिणौ ॥
यतेन्द्रियमनोबुद्धिर्मुनिर्मोक्षपरायणः ।
विगतेच्छाभयक्रोधो यः सदा मुक्त एव सः ॥
prāṇāpānau samau kṛtvā nāsābhyantara-cāriṇau
yatendriya-mano-buddhir munir mokṣa-parāyaṇaḥ
vigatecchā-bhaya-krodho yaḥ sadā mukta eva saḥ
Pažodinys
kṛtvā — laikydamas; bahiḥ — išorėje; bāhyān — išorinius; sparśān — juslių objektus; ca eva — o; cakṣuḥ — [nukreipęs] akis; antare — tarp; bhruvoḥ — antakių; samau kṛtvā — [ir] pajungęs savo valiai; prāṇa-apānau — išeinančias ir įeinančias oro sroves; cāriṇau — tekančias; nāsa-abhyantara — šnervėse; muniḥ — išminčius; yaḥ — kuris; yata — suvaldė; indriya — jusles; manaḥ — protą; buddhiḥ — [ir] intelektą; parāyaṇaḥ — kuris yra atsidėjęs; mokṣa — išsivadavimui; vigata — [ir] kuris neturi; icchā — troškimų; bhaya — baimės; krodhaḥ — [ir] pykčio; saḥ — jis; sadā — visada; muktaḥ eva — [yra] neabejotinai išsivadavęs.
Vertimas
Išminčius, neįsileidžiantis vidun jokios minties apie išorinius juslių objektus, sutelkęs žvilgsnį į tarpuakį*, suvaldęs išeinančias ir įeinančias oro sroves šnervėse, sutramdęs jusles, protą ir intelektą, šventai atsidėjęs išsivadavimo siekiui, neturintis troškimų, baimės ir pykčio, išties visada yra išsivadavęs.
Pastabos
* Tai reiškia sėdėseną pusiau užmerktomis akimis, žvilgsnį sutelkus nedideliu atstumu priešais save.