Bg. 5.8-9
पश्यञ्शृण्वन्स्पृशञ्जिघ्रन्नश्नन्गच्छन्स्वपन्श्वसन् ॥
प्रलपन्विसृजन्गृह्णन्नुन्मिषन्निमिषन्नपि ।
इन्द्रियाणीन्द्रियार्थेषु वर्तन्त इति धारयन् ॥
paśyañ śṛṇvan spṛśañ jighrann aśnan gacchan svapan śvasan
pralapan visṛjan gṛhṇann unmiṣan nimiṣann api
indriyāṇīndriyārtheṣu vartanta iti dhārayan
Pažodinys
yuktaḥ — kas per nesavanaudišką veiksmą (karma-yoga) pasiekė jungtį; tattva-vit — [ir] kas tiesiogiai patyrė tiesą; dhārayan — įsitikina; iti — tuo; api — [kad] net; paśyan — kai žiūri; śṛṇvan — klauso; spṛśan — liečia; jighran — uodžia; aśnan — valgo; gacchan — vaikšto; svapan — miega; śvasan — kvėpuoja; pralapan — kalba; visṛjan — tuštinasi; gṛhṇan — mąsto; unmiṣan — atmerkia akių vokus; nimiṣan — [ir] užmerkia akių vokus; indriyāṇi — [tai tik] juslės; vartante — sąveikauja; indriya-artheṣu — su atitinkamais juslių objektais; iti manyeta — todėl taip mãno; na karomi — aš nieko nedarau; kiñcit eva — visiškai.
Vertimas
Žmogus, kuris per nesavanaudišką veiksmą pasiekė jungtį ir betarpiškai patyrė tiesą, įsitikina, kad net kai jis žiūri, klauso, liečia, uodžia, valgo, vaikšto, miega, kvėpuoja, kalba, lengvinasi, mąsto ar mirksi – tai tik jo juslės sąveikauja su juslių objektais, todėl jis taria sau: „Aš nieko nedarau“.