Bg. 6.11-12
नात्युच्छ्रितं नातिनीचं चैलाजिनकुशोत्तरम् ॥
तत्रैकाग्रं मनः कृत्वा यतचित्तेन्द्रियक्रियः ।
उपविश्यासने युञ्ज्याद्योगमात्मविशुद्धये ॥
nāty-ucchritaṁ nāti-nīcaṁ cailājina-kuśottaram
tatraikāgraṁ manaḥ kṛtvā yata-cittendriya-kriyaḥ
upaviśyāsane yuñjyād yogam ātma-viśuddhaye
Pažodinys
śucau deśe — švarioje ir pašventintoje vietoje; pratiṣṭhāpya — įsirengęs; ātmanaḥ — savo; sthiram — tvirtą; āsanam — pasėstą; na ati ucchritam — nei per aukštą; na ati nīcam — nei per žemą; kuśa — [ir padirbtą iš] kuśos žolės; uttaram — ant kurio; caila-ajina — minkšta medžiaga ir elnio kailis; upaviśya — sėdėdamas; tatra āsane — ant pasėsto; kṛtvā — padaręs; manaḥ — protą; eka-agram — sutelktą į vieną tašką; yata — suvaldęs; citta-indriya-kriyaḥ — proto ir juslių veikmes; yuñjyāt — jis turėtų užsiimti pratybomis; yogam — jogos; viśuddhaye — dėl apvalymo; ātma — širdies.
Vertimas
Švarioje, pašventintoje vietoje jogas turėtų įsirengti tvirtą pasė˜stą iš kuśos žolės – nei per aukštą, nei per žemą, – jį užklojęs elnio kailiu ir minkštu audiniu ant viršaus. Atsisėdęs ant pasidirbto pasė˜sto, jis turi sutelkti protą į vieną tašką ir, taip suvaldęs savo proto bei juslių veikmes, užsiimti jogos pratybomis, kad išskaidrintų širdį.