Bg. 6.13-14
सम्प्रेक्ष्य नासिकाग्रं स्वं दिशश्चानवलोकयन् ॥
प्रशान्तात्मा विगतभीर्ब्रह्मचारिव्रते स्थितः ।
मनः संयम्य मच्चित्तो युक्त आसीत मत्परः ॥
samprekṣya nāsikāgraṁ svaṁ diśaś cānavalokayan
praśāntātmā vigata-bhīr brahmacāri-vrate sthitaḥ
manaḥ saṁyamya mac-citto yukta āsīta mat-paraḥ
Pažodinys
āsīta — [jogas] turi sėdėti; yuktaḥ — visiškai pasinėręs [meditacijoje į Mane]; dhārayan — laikydamas; kāya — kūną; śiraḥ — galvą; grīvam — [ir] kaklą; samam — tiesiai; acalam — [ir] tvirtai; sthiraḥ — nesimuistydamas; samprekṣya — įdėmiai žiūrėdamas; agram — priešais; svam — savo; nāsikā — nosį; anavalokayan — nesidairydamas; diśaḥ ca — jokia kita kryptimi; praśānta — ramus; ātmā — prote; vigata-bhīḥ — be baimės; sthitaḥ — griežtai besilaikantis; brahmacāri-vrate — skaistos įžado; saṁyamya — suvaldęs; manaḥ — protą; mat-cittaḥ — sutelkęs protą į Mane; mat-paraḥ — [ir] visus savo siekius nukreipęs į Mane.
Vertimas
Tiesiai laikydamas kūną, galvą ir kaklą, nesimuistydamas, nukreipęs žvilgsnį ties nosies galiuku, nesidairydamas aplinkui, išlaikydamas proto ramybę, nugalėjęs baimę, griežtai laikydamasis skaistos, suvaldęs ir į Mane sutelkęs protą, visus savo siekius nukreipęs į Mane, jogas turi sėdėti giliai pasinėręs meditacijoje į Mane.