Bg. 6.21

सुखमात्यन्तिकं यत्तद्बुद्धिग्राह्यमतीन्द्रियम् ।
वेत्ति यत्र न चैवायं स्थितश्चलति तत्त्वतः ॥
sukham ātyantikaṁ yat tad buddhi-grāhyam atīndriyam
vetti yatra na caivāyaṁ sthitaś calati tattvataḥ

Pažodinys

yatra — pasiekęs šį būvį;  ayam — jis [jogas];  vetti — patiria;  tat — tą;  ātyantikam — amžiną;  sukham — palaimą;  yat — kuri [yra];  atīndriyam — virš išorinių juslių;  grāhyam — [ir] suvokiama;  buddhi — [tik] intelektu [su ātmano įspaudu (buddhyaivātmākāratayā*)];  sthitaḥ ca — ir įsitvirtinęs [toje padėtyje];  na eva calati — jis nebenusigręžia;  tattvataḥ — nuo Absoliučios Tiesos.

Vertimas

Pasiekęs šį būvį, jogas pelno amžiną palaimą, nepasiekiamą išorinėmis juslėmis, patiriamą tik intelektu [su ātmano įspaudu], ir jame paskendęs jau nesitraukia nuo Absoliučios Tiesos.

Pastabos

* Taip buddhi aiškina ir Śrīdhara Svāmis, ir Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura. Šį buddhi sąvokos paaiškinimą įtraukėme į anvayą ir mes, nes jis labai svarbus nusakant, koks būtent intelektas gali patirti posme paminėtą amžiną palaimą. Tai transcendentinė palaima, kurios įprastinės intelekto funkcijos neleidžia patirti; ji patiriama tik intelektu „su ātmano įspaudu.“ Papildydamas šį teiginį Śrīla Viśvanātha priduria, kad tokia palaima patiriama pasiekus transkognityvinį samādhi būvį.

Žiūrėkite vaizdo paaiškinimus

Užduoti klausimą

Prisijunkite, kad paskelbtumėte

Klausimų dar nėra

Būkite pirmasis skaitytojas, uždavęs klausimą apie šį posmą.