Bg. 6.34
चञ्चलं हि मनः कृष्ण प्रमाथि बलवद्दृढम् ।
तस्याहं निग्रहं मन्ये वायोरिव सुदुष्करम् ॥
तस्याहं निग्रहं मन्ये वायोरिव सुदुष्करम् ॥
cañcalaṁ hi manaḥ kṛṣṇa pramāthi balavad dṛḍham
tasyāhaṁ nigrahaṁ manye vāyor iva su-duṣkaram
tasyāhaṁ nigrahaṁ manye vāyor iva su-duṣkaram
Pažodinys
kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; hi — kadangi; manaḥ — protas; cañcalam — iš prigimties yra nepastovus; pramāthi — audringas; bala-vat — smarkus; dṛḍham — [ir] nepalenkiamas; aham — aš; manye — manau; tasya — jo; nigraham — suvaldymas; su-duṣkaram — nepaprastai sunkus; vāyoḥ iva — visai kaip vėjo.
Vertimas
O Kṛṣṇa, protas iš prigimties nepastovus, audringas, veržlus ir užsispyręs, todėl sakau: suvaldyti jį be galo sunku – tas pats kas sugaudyti vėją.