Bg. 8.12-13
मूर्ध्न्याधायात्मनः प्राणमास्थितो योगधारणाम् ॥
ओमित्येकाक्षरं ब्रह्म व्याहरन्मामनुस्मरन् ।
यः प्रयाति त्यजन्देहं स याति परमां गतिम् ॥
mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam āsthito yoga-dhāraṇām
om ity ekākṣaraṁ brahma vyāharan mām anusmaran
yaḥ prayāti tyajan dehaṁ sa yāti paramāṁ gatim
Pažodinys
saṁyamya — užvėręs; sarva-dvārāṇi — visus juslių vartus; ca — ir; nirudhya — atribojęs; manaḥ — protą [nuo visų išorės fenomenų, užrakinęs jį]; hṛdi — širdyje; prāṇam — gyvybinę jėgą; ādhāya — kreipdamas; mūrdhni — viršugalvin; āsthitaḥ — pasiekęs; yoga-dhāraṇām — jogos sutelktį; ātmanaḥ — susijusią su „Aš“ [jungties su Dievu būviu]; vyāharan — kartodamas; eka-akṣaram — vieną amžiną garsmenį; oṁ iti — „oṁ“; brahma — [kuris yra] Brahmanas [garso pavidalu]; anusmaran — [ir] nuolat atmindamas; mām — Mane; yaḥ — tas, kuris; prayāti — [taip] išeina; tyajan — palikdamas; deham — kūną; saḥ — jis; yāti — pasiekia; paramām — aukščiausią; gatim — tikslą.
Vertimas
Kas palieka mirštantį kūną užvėręs juslių vartus, protą atribojęs nuo visų išorės fenomenų, užrakinęs jį širdyje, gyvybinę jėgą nukreipęs viršugalvin, jogos sutelkty, kurios atspirtis savajame „aš“, tardamas vien amžiną garsmenį oṁ, kuris įkūnija Brahmaną garso pavidalu, ir nuolat atmindamas Mane, – tas pasiekia aukščiausią tikslą.