Išsivadavimo kelias per garsinį Brahmaną
Septinto skyriaus pabaigoje Śrī Kṛṣṇa pirmą kartą pavartoja terminus brahmanas (Absoliutas), adhyātma (pilnatinė ašybė), karma (pasekmingas veiksmas), adhibhūta (fenomenalybė), adhidaiva (kosminį pasaulį valdanti galia) ir adhiyajña (imanentinis veiksmo variklis). Arjunai šių terminų prasmė nėra aiški ir aštunto skyriaus pradžioje jis bando juos išsiaiškinti. Taip pat jis klausia: „Kaip mirties valandą Tave patiria sutramdžiusieji protą?“ Kṛṣṇa pirmiausia paaiškina minėtų terminų prasmę ir vėliau išsamiai atsako į Arjunos klausimą.
Skyrių sudaro dvidešimt aštuoni posmai, iš kurių pirmieji du – Arjunos klausimai, o likusieji – Kṛṣṇos atsakymas. Iš pradžių Kṛṣṇa paaiškina šešis terminus (3–4): „Brahmanas – tai Aukščiausia amžina tikrovė; pilnatinė ašybė (adhyātma) – tai savojo „aš“ (sva) individualizuotas egzistencinis būvis, pasekmingas veiksmas (karma) – tai nuolankumo aktas (visarga) [aukos atnašavimas devams ir kt.], kuris lemia gyvosios būtybės gimties atsikartojimą ir jos evoliucinės raidos tąsą. O geriausias tarp įkūnytųjų būtybių, fenomenalybė (adhibhūta) – tai laikina būtis [t. y. būtis daiktų, kurie pasmerkti išnykti]; kosminį pasaulį valdanti aukščiausioji dievybė (adhidaivata) – tai kosminė būtybė (puruṣa), o veiksmo variklis ir veiksmo vaisių dalintojas – tai Aš Pats, glūdintis šiame kūne kaip imanentinis „Aš“ (adhiyajña).“
Po to Kṛṣṇa atsako į Arjunos klausimą, paaiškindamas, kad būsima gyvõsios būtybės gimtis priklauso nuo jos sąmonės būvio mirštant. Jis apibūdina jogų taikomą pasitraukimo iš kūno metodą, mirties akimirką sutelkus mintis į Kṛṣṇą ir tariant oṁ. Šis metodas leidžia jogui pasiekti Kṛṣṇos buveinę (5–14) ir daugiau nebeatgimti (15–16). Toliau Kṛṣṇa paaiškina kūrimo bei naikinimo ciklus (17–19) ir sako, kad Jo paties buveinė yra amžina (20–21) ir kad ją pasiekti galima tik dvasiniu atsidavimu (bhakti) (22).
Jogas iš kūno gali pasitraukti dviem keliais: šviesos arba tamsos (24–25). Išeinantis šviesos keliu daugiau nebeatgimsta, o iškeliaujantis tamsos keliu, pasisotinęs rojaus malonumais, yra priverstas sugrįžti (26). Jogas, kuris žino apie šiuos du kelius, niekada neparklups ir pasieks aukščiausią tikslą (27–28).
Visi posmai
- Posmas 1-2Arjuna paklausė: O geriausiasis tarp žmonių, sakyk, kas yra Absoliutas (Brahmanas)? Kas yra pilnatinė ašybė (adhyātma)? Kas yra pasekmingas veiksmas (karma)? Ką tu vadini fenomenalybe (adhibhūta) ir kosminį pasaulį valdančia galia (adhidaiva)? Madhusūdana, kas yra tas imanentinis veiksmo variklis (adhiyajña), kaip jis glūdi kūne? Ir kaip mirties valandą Tave patiria sutramdžiusieji protą?
- Posmas 3Śrī Bhagavānas atsakė: Brahmanas – tai Aukščiausia amžina tikrovė; pilnatinė ašybė (adhyātma) – tai savojo „aš“ (sva) individualizuotas egzistencinis būvis; pasekmingas veiksmas (karma) – tai nuolankumo aktas (visarga) [aukos atnašavimas devams ir kt.], kuris lemia gyvosios būtybės gimties atsikartojimą ir jos evoliucinės raidos tąsą.
- Posmas 4O geriausias tarp įkūnytųjų būtybių, fenomenalybė (adhibhūta) – tai laikina būtis [t. y. būtis daiktų, kurie pasmerkti išnykti]; kosminį pasaulį valdanti aukščiausioji dievybė (adhidaivata) – tai kosminė būtybė (puruṣa), o veiksmo variklis ir veiksmo vaisių dalintojas – tai Aš Pats, glūdintis šiame kūne kaip imanentinis „Aš“ (adhiyajña).
- Posmas 5Kas mirties valandą palieka kūną atmindamas išimtinai Mane, tas pelno Mano būtį. Dėl to nėra abejonės.
- Posmas 6O Kuntī sūnau, apie ką žmogus mąsto mirties valandą, palikdamas kūną, į ką sutelkia visas mintis, tik tai jis ir pelno.
- Posmas 7Todėl atmink Mane kas mirksnis ir stok į kovą. Į Mane sutelkęs protą ir intelektą, neabejotinai pasieksi Mane.
- Posmas 8O Arjuna, susitelkęs meditacijoje, visas mintis panardinęs į Dieviškąjį Aukščiausią Asmenį, neleisdamas protui niekur nuklysti, žmogus pasiekia Aukščiausiąjį.
- Posmas 9-10Jei mirties akimirką bhakti dovaną turintis žmogus jogos galia pajėgia gyvybinę jėgą (prāṇa) sutelkti ājñā-cakroje ir neblaškomu protu be perstojo medituoti į Puruṣą – visa žinantį, bepradį, subtilesnį už atomą*,pirmapradį mokytoją, pasaulio saugotoją, Tą, kurio forma peržengia racionalaus suvokimo ribas, kuris spindi it saulė ir yra kitapus neišmanymo, – jis pasiekia Dieviškąjį Aukščiausiąjį Asmenį.
- Posmas 11Glaustai tau apsakysiu aukščiausią tikslą, kurį Vedų žinovai vadina amžinuoju Brahmanu, į kurį, atsikratę troškimų, įžengia pasirinkusieji dvasinį kelią ir kurio siekdami mokiniai praktikuoja susilaikymą.
- Posmas 12-13Kas palieka mirštantį kūną užvėręs juslių vartus, protą atribojęs nuo visų išorės fenomenų, užrakinęs jį širdyje, gyvybinę jėgą nukreipęs viršugalvin, jogos sutelkty, kurios atspirtis savajame „aš“, tardamas vien amžiną garsmenį oṁ, kuris įkūnija Brahmaną garso pavidalu, ir nuolat atmindamas Mane, – tas pasiekia aukščiausią tikslą.
- Posmas 14Arjuna, kas nuolat atmena Mane, kieno sudrausmintas protas visad sutelktas išimtinai į Mane, toks amžiną jungtį su Manimi pasiekęs jogas pelno Mane be vargo.
- Posmas 15Savo prigimtį pažinusioms ir pas Mane atėjusioms didžioms sieloms daugiau nebegresia laikina ir kančių kupina gimtis, nes jos pasiekė aukščiausią tobulumą.
- Posmas 16Gyvosios būtybės iš visų planetų, net ir paties Brahmos*, yra priverstos sugrįžti [Žemėn], Arjuna, bet pasiekusieji Mane, Kuntī sūnau, daugiau nebeatgimsta.
- Posmas 17Žinantieji, kad Brahmos diena trunka tūkstantį ciklų, kurių kiekvieną sudaro keturios yugos, ir kad tiek pat trunka Brahmos naktis, išties supranta, kas yra diena ir naktis.
- Posmas 18Išaušus Brahmos dienai visos apreikštosios būtybės išnyra iš neapreikšties, o nusileidus Brahmos nakčiai, jos ir vėl panyra į tai, kas vadinama neapreikštim.
- Posmas 19O Pārtha, miriadai nuolat atgimstančių būtybių, [Brahmos] nakčiai atėjus, panyra atgal į neapreikštą priežasčių šaltinį, o brėkštant [Brahmos] dienai, veikiamos praeities karmos, jos vėl gimsta.
- Posmas 20Tačiau viršum tos neapreikšties yra kita neapreikštis [Aukščiausiasis Asmuo] – be pradžios ir be galo. Ji nežūva, kai žūva visos būtybės.
- Posmas 21Ta neapreikštis, sakoma, yra nenykstama (akṣara). Ją vadina galutiniu tikslu, pasiekus kurį į šį mirtingųjų pasaulį nebegrįžtama. Ta [neapreikštis] yra Mano aukščiausiasis pavidalas ir tapatis (dhāma).
- Posmas 22O Pārtha, tas Aukščiausiasis Asmuo, kuriame glūdi visos būtybės ir kuris persmelkia visą kosmosą, pasiekiamas tik išimtiniu atsidavimu.
- Posmas 23O geriausias iš Bharatų, papasakosiu tau apie laiką, kai, palikę kūną, jogai grįžta arba nebegrįžta [į materijos pasaulį].
- Posmas 24Patyrusieji Brahmaną pasiekia Jį, kai palieka šį pasaulį šviesoje, degant ugniai, dieną, Mėnulio jaunaties metu ar tą pusmetį, kai Saulė keliauja šiauriniu dangaus skliautu [t. y. jei išeina keliu, kuriame laikinai įsiviešpatauja šių šviesulių dievybės].
- Posmas 25Jogas, kuris iškeliauja apgaubtas dūmų, naktį, dylant Mėnuliui, ar tą pusmetį, kai Saulė keliauja pietiniu dangaus skliautu [t. y. išeina keliu, kai įsiviešpatauja šios dievybės], pasiekia dangiškąją Mėnulio sferos šviesą, bet vėliau grįžta [į šią planetą].
- Posmas 26Šie du keliai – šviesusis ir tamsusis, manoma, yra amžini. Kas išeina pirmuoju – nebesugrįžta, bet išėjusis antruoju yra priverstas grįžti atgal.
- Posmas 27O Pārtha, žinantis šiuos du kelius jogas niekada nepaklysta, todėl visuomet būk apsišarvavęs joga, Arjuna.
- Posmas 28Kad ir kokius saldžius vaisius [šventraščiai] žadėtų studijuojančiam Vedas, atnašaujančiam yajñas, tramdančiam kūną ar užsiimančiam labdarybe, jogas yra aukščiau viso to [nes žino šią tiesą [apie aštuonis aptariamus klausimus]], todėl pasiekia pirminę aukščiausią buveinę.