Bg. 9.11
अवजानन्ति मां मूढा मानुषीं तनुमाश्रितम् ।
परं भावमजानन्तो मम भूतमहेश्वरम् ॥
परं भावमजानन्तो मम भूतमहेश्वरम् ॥
avajānanti māṁ mūḍhā mānuṣīṁ tanum āśritam
paraṁ bhāvam ajānanto mama bhūta-maheśvaram
paraṁ bhāvam ajānanto mama bhūta-maheśvaram
Pažodinys
ajānantaḥ — nežinantys; mama — Mano [kaip]; param — aukščiausiojo; bhūta — gyvųjų būtybių; mahā-īśvaram — visagalio valdovo; bhāvam — esaties; mūḍhāḥ — kieno protas aptemęs; avajānanti — menkina; mām — Mane; āśritam — [kaip] turintį; mānuṣīm tanum — [laikiną] žmogaus kūną.
Vertimas
Tamsuoliai, nežinantys, kad esu aukščiausiasis visagalis gyvųjų būtybių valdovas, menkina Mane, apsireiškusį [laikinu ir ribotu] žmogaus kūnu.