Slėpiningiausios išminties kelias

Septintame skyriuje Śrī Kṛṣṇa atskleidė Arjunai transcendentines žinias ir betarpiško jų suvokimo priemones. Arjunai paprašius paaiškinti atskirus terminus, kuriuos Kṛṣṇa vartojo septinto skyriaus pabaigoje, transcendentinių žinių ir betarpiško jų patyrimo priemonių tema buvo laikinai atidėta į šalį. Aštuntą skyrių sudaro atsakymai į Arjunos iškeltus klausimus. Čia, devintame skyriuje, Kṛṣṇa vėl grįžta prie žinių (jñāna) ir jų suvokimo (vijñāna) temos.

Šį skyrių sudaro trisdešimt keturi posmai ir visus juos ištaria Kṛṣṇa. Bhagavānas skelbia, kad žinios, kurias Jis ruošiasi atskleisti Arjunai apie Aukščiausiąjį „Aš“ ir transcendenciją, yra pačios slėpiningiausios ir gryniausios. Nelinkusieji jų svarstyti neištrūksta iš gimimo ir mirties ciklo. Šiuo teiginiu pabrėžęs, kokios svarbios yra jñāna ir vijñāna, kurias įsisavinus pasiekiamas išvadavimas (1–3), Kṛṣṇa pradeda atskleisti tiesą apie Save Patį. Jis persmelkia viską, visos gyvosios būtybės gyvena Jame, bet, nepaisant to, Jis neglūdi jose, egzistuoja kitapus visko. Jis yra pasaulio kūrimo ir jo griūties priežastis, bet šie veiksmai Jo nepančioja (4–9).

Materialioji pradmė˜ (prakṛti) funkcionuoja Jo prižiūrima (10). Nesuvokiantys tikrosios Kṛṣṇos prigimties, Jam apsireiškus žmogaus išvaizda, išlieka materijos poveikio lauke (11–12). Dieviškos prigimties žmonės pasišvenčia Dievui (13–14). Kituose keturiuose posmuose (16–19) Kṛṣṇa pasakoja apie Savo didybę. Tie, kurie Jį garbina aukodami vedines yajñas, sako Kṛṣṇa, po mirties patenka į rojų, bet, dorybės ištekliams išsekus, yra priversti sugrįžti į Žemę (20–21). Bhaktų padėtis kita – Kṛṣṇa patikina pasirūpinąs jais asmeniškai (22).

Garbinantieji kitus devus iš tikrųjų lenkiasi Jam ir niekam kitam, nes devai yra Jo apraiškos, įgaliotos valdyti visatą. Vis dėlto devų garbintojai paties Dievo nepasiekia (25). Kṛṣṇa kalba apie bhakti-yogos praktiką ir jos didybę (26–33). Paskutiniame posme Jis skatina Arjuną tapti Jam atsidavusiu bhaktu (34). Tai yra aukščiausias Kṛṣṇos priesakas.

Visi posmai

  1. Posmas 1Śrī Bhagavānas tarė: Aš atskleisiu tau, kurs niekam nejauti pagiežos, šias slapčiausias žinias [apie atsidavimą], taip pat betarpiškos jų suvokties priemones, apie kurias žinodamas išsivaduosi iš nepavydėtinos materialios būties.
  2. Posmas 2Šios žinios [apie bhakti] – giliausia išmintis ir paslapčių paslaptis. Jos pasižymi didžiausia valomąja galia, atsiveria per intuityvią suvoktį, yra dharmiškos savo esme, lengvai pritaikomos ir amžinos.
  3. Posmas 3Tikėjimo šiuo aukščiausiu išminties keliu stokojantys žmonės, o priešų triuškintojau, negãli Manęs pasiekti, todėl grįžta į mirtyje įsišaknijusį cikliškos egzistencijos kelią.
  4. Posmas 4Neapreikštu pavidalu Aš persmelkiu kosminį pasaulį. Manyje glūdi visos gyvosios būtybės, bet Aš nesu jose.
  5. Posmas 5Bet sykiu gyvosios būtybės nėra Manyje. Regėk Mano mistinę galybę! Aš esu visų būtybių pradžia ir saugotojas – tokia Mano savastis, bet Pats jose nesu.
  6. Posmas 6Kaip galingas ir visur dvelkiantis vėjas visada esti erdvėje, lygiai taip, žinok, visos būtybės esti Manyje.
  7. Posmas 7O Kuntī sūnau, pasaulio griūties metu visos būtybės panyra į Mano prakṛti (materialiąją prãdmę), o naujo kūrinijos ciklo pradžioje Aš vėl jas paleidžiu į dienos šviesą.
  8. Posmas 8Tarpininkaujant Mano materialiajai prãdmei, vėl ir vėl paleidžiu į dienos šviesą nesuskaitomą daugybę būtybių su anksčiau įgyta savita prigimtimi, bejėgiškai surakintų sukauptos karmos.
  9. Posmas 9O Arjuna, šie veiksmai [kūrimas, tvermės palaikymas ir griovimas] Manęs nepančioja. Aš išlieku su jais nesusisaistęs, nuo jų atsiribojęs nešališkas stebėtojas.
  10. Posmas 10Mano stebima, materialioji pradmė˜ duoda pradžią kosminiam pasauliui su judžiomis ir nejudžiomis būtybėmis. Tai dėl to, o Kuntī sūnau, šis pasaulis vis išsiskleidžia ir susiskliaučia.
  11. Posmas 11Tamsuoliai, nežinantys, kad esu aukščiausiasis visagalis gyvųjų būtybių valdovas, menkina Mane, apsireiškusį [laikinu ir ribotu] žmogaus kūnu.
  12. Posmas 12Kieno protas suglumęs, kas pilnas tuščių vilčių ir veikia be tikslo, kieno žinios beprasmės, to širdyje prieglobstį randa piktos, materialistiškos savybės, kurios užgožia tikrovę.
  13. Posmas 13Tačiau savivokties nušviestos didžiosios sielos, O Pārtha, kurių širdyje prieglobstį randa dieviškos savybės, kurių protas sutelktas išimtinai į Mane, garbina Mane, Mane laikydamos nekintamu visų būtybių šaltiniu.
  14. Posmas 14Ištikimai besilaikydami įžadų, be paliovos Mane šlovindami, Man lenkdamiesi ir nė per žingsnį neatsitraukdami nuo savo praktikos, šie bhaktai pasiekė jungtį su Manimi [per meditacinį pasinėrimą] ir su atsidavimu Mane garbina.
  15. Posmas 15Kiti Man atnašauja žinių yajñą ir garbina Mane kaip tapatų sau arba atskirą nuo savęs, arba kaip daugį, kaip Tą, kurio veidas yra visa visata.
  16. Posmas 16Aš esu Vedų ir smārta aukojimas*, atnaša protėviams, grūdai [atnašaujami deginamojoje aukoje] ir mantra. Aš esu lydytas sviestas, šventa aukuro ugnis ir nupylimas į aukuro ugnį.
  17. Posmas 17Aš – kosminio pasaulio tėvas, motina, saugotojas ir protėvis. Aš – pažinimo objektas, visatos skaidrintojas ir šventasis garsmuo oṁ. Aš – Ṛg, Sāma ir Yajur [Vedos].
  18. Posmas 18Aš esu tikslas. Aš – saugotojas, valdovas ir liudininkas. Aš – buveinė, prieglobstis ir geranoriškas draugas. Aš – kūrimas, naikinimas ir tvermės palaikytojas. Aš – atilsio vieta ir amžina sėkla.
  19. Posmas 19Aš skleidžiu šilumą, siunčiu ir sulaikau lietų. Aš – nemirtingumas ir pati mirtis. Aš – priežastis ir pasekmė, o Arjuna.
  20. Posmas 20Vykdantieji trijose Vedose [Ṛk, Sāma ir Yajur] nustatytus apeiginius veiksmus, tie, kurie garbina Mane atnašaudami aukas [Indrai ir kitiems devams] ir geria devams atnašautą somą, taip apsivalydami nuo nuodėmių, malda prašosi į dangaus karalystę, o pelnę teisę įžengti į doringąją Viešpaties Indros* buveinę, mėgaujasi dangiškais devų malonumais.
  21. Posmas 21Atsiragavę gausių dangiškojo pasaulio malonumų, ir išsėmę doringų darbų atsargas, jie grįžta į mirtingųjų pasaulį. Taigi, žmonės, kurie vykdo trijų Vedų nustatytas apeigas, susigundę jų žadama žemiška laime, iškeliauja ir sugrįžta vėl ir vėl.
  22. Posmas 22Kas pasišventė išimtinai Man ir garbina Mane, visas mintis sutelkę į Mane, kas turi amžiną ryšį su Manimi, tais Aš jaučiu pareigą pasirūpinti – duoti, ko jiems trūksta, ir apsaugoti, ką jie turi.
  23. Posmas 23O Kuntī sūnau, net ir pasišventusieji kitiems devams ir garbinantys juos su tikėjimu, iš tiesų garbina tik Mane, nors ir netinkamai.
  24. Posmas 24Išties, tai Man skirtos visos yajños, tai Aš suteikiu jų vaisius, bet Manęs jie iš tikro nepažįsta, todėl patiria nuopuolį.
  25. Posmas 25Devų garbintojai keliauja pas devus, protėvių garbintojai – pas protėvius, dvasių garbintojai – pas dvasias, o garbinantys Mane ateina pas Mane.
  26. Posmas 26Jei žmogus su atsidavimu paaukos Man lapelį, gėlę, vaisių, ar šlakelį vandens, Aš priimsiu taip iš tyros širdies atnašaujamą auką.
  27. Posmas 27O Kuntī sūnau, kad ir ką darytum, kad ir ką valgytum, kad ir kokią yajñą atnašautum, kad ir ką dovanotum, kad ir kokią askezę atliktum, viską skirki Man.
  28. Posmas 28Šitaip tu ištrūksi iš veiksmo pančių, išvengsi gerų ir blogų jo padarinių. Protą panardinęs į neprisirišimo prie veiksmo vaisių jogą ir taip pelnęs išvadavimą, tu pasieksi Man.
  29. Posmas 29Aš lygus visoms būtybėms. Nėra Man tarp jų nemielų ar mylimesnių, tačiau tos, kurios su atsidavimu Mane garbina, yra Mano širdyje, o Aš – jų širdyje.
  30. Posmas 30Jei žmogus atsidavęs išimtinai Man, net jei elgiasi bjauriai, jis laikytinas teisuoliu, nes jo siekis teisingas.
  31. Posmas 31Netrukus jis taps teisuoliu ir pasieks amžiną ramybę. Skelbki visu balsu, o Kuntī sūnau, kad Mano bhaktas niekada nepražus.
  32. Posmas 32O Pārtha, net nuodėmingos gimties žmonės*, moterys, prekijai ir ūkininkai (vaiśya), taip pat darbininkai (śūdra), kreipęsi prieglobsčio į Mane, neabejotinai pasieks aukščiausią tikslą.
  33. Posmas 33Tad kokios gali būti abejonės dėl Man atsidavusių doringų brāhmaṇų ir didžių išminčių [kad jie pasiekia aukščiausią tikslą]? Todėl pelnęs šį laikiną, menką kūną, garbinki Mane.
  34. Posmas 34Sutelk protą į Mane, tapk Mano bhaktu, garbink Mane ir lenkis Man. Taip, susijungęs su Manimi ir visa siela Man pasišventęs, tu tikrai Mane pasieksi.