Bg. 9.13
महात्मानस्तु मां पार्थ दैवीं प्रकृतिमाश्रिताः ।
भजन्त्यनन्यमनसो ज्ञात्वा भूतादिमव्ययम् ॥
भजन्त्यनन्यमनसो ज्ञात्वा भूतादिमव्ययम् ॥
mahātmānas tu māṁ pārtha daivīṁ prakṛtim āśritāḥ
bhajanty ananya-manaso jñātvā bhūtādim avyayam
bhajanty ananya-manaso jñātvā bhūtādim avyayam
Pažodinys
tu — tačiau; mahā-ātmānaḥ — giliai save pažinusieji; pārtha — o Pṛthos sūnau; āśritāḥ — turintys; daivīm — dievišką; prakṛtim — prigimtį; ananya-manasaḥ — [kurių] protas nenukrypsta niekur kitur; bhajanti — garbina; mām — Mane; jñātvā — suvokdami [Mane]; avyayam — [kaip] nekintamą; bhūta — visų būtybių; ādim — šaltinį.
Vertimas
Tačiau savivokties nušviestos didžiosios sielos, O Pārtha, kurių širdyje prieglobstį randa dieviškos savybės, kurių protas sutelktas išimtinai į Mane, garbina Mane, Mane laikydamos nekintamu visų būtybių šaltiniu.