Bg. 9.32
स्त्रियो वैश्यास्तथा शूद्रास्तेऽपि यान्ति परां गतिम् ॥
striyo vaiśyās tathā śūdrās te ’pi yānti parāṁ gatim
Pažodinys
pārtha — o Pṛthos sūnau; ye api — net tie; syuḥ — kurie yra; pāpa-yonayaḥ — nuodėmingos gimties; striyaḥ — moterys; vaiśyāḥ — prekijai ir ūkininkai; tathā — ir; śūdrāḥ — darbininkų klasė; te api — jie taip pat; vyapāśritya — kreipęsi prieglobsčio; mām — Mano; hi — neabejotinai; yānti — pasiekia; parām — aukščiausią; gatim — tikslą.
Vertimas
O Pārtha, net nuodėmingos gimties žmonės*, moterys, prekijai ir ūkininkai (vaiśya), taip pat darbininkai (śūdra), kreipęsi prieglobsčio į Mane, neabejotinai pasieks aukščiausią tikslą.
Pastabos
* Šis posmas yra susijęs su pūrva-mīmāṁsā (teologine mokykla, kurios mokymu vadovaujamasi varnāśramos sistemoje), turėjusia nemenką įtaką tuo metu, kai Śrī Kṛṣṇa paskelbė „Gītą“. Šioje sistemoje brāhmaṇai dėl atsidavimo Vedų studijoms, asketiškos gyvensenos ir pasitenkinimo mažu buvo laikomi išskirtinai dorybingais žmonėmis ir vieninteliais vertais pereiti į ketvirtąjį gyvenimo etapą – sannyāsą ir gauti išsivadavimą – mokṣą. Moterys, prekijai, ūkininkai ir darbininkija galimybės pasirinkti sannyāsą neturėjo. Jie galėjo tikėtis aukštesnės gimties, o galiausiai – brāhmaṇų šeimoje, kitą gyvenimą. Kitaip sakant, jų gimtis laikyta žemesne, bet tik reliatyvistiniu, ribotu požiūriu, t. y. kaip sudaranti kliūtis pasiekti išsivadavimą šį gyvenimą. Nuodėminga gimtis reiškia gimimą šeimoje, kuri verčiasi smurtine veikla, pavyzdžiui, žvejyba ar gyvulių skerdimu.