Bg. 9.33

किं पुनर्ब्राह्मणाः पुण्या भक्ता राजर्षयस्तथा ।
अनित्यमसुखं लोकमिमं प्राप्य भजस्व माम् ॥
kiṁ punar brāhmaṇāḥ puṇyā bhaktā rājarṣayas tathā
anityam asukhaṁ lokam imaṁ prāpya bhajasva mām

Pažodinys

kim punaḥ — ką ir kalbėti apie;  bhaktāḥ — atsidavusius [Man];  puṇyāḥ — dorybingus;  brāhmaṇāḥ — brāhmaṇus;  tathā — ir;  rāja-ṛṣayaḥ — karališkuosius išminčius;  prāpya — [todėl] pelnęs;  imam — šį;  asukham — šventumo neturintį;  anityam — laikiną;  lokam — kūną [ar pasaulį];  bhajasva — garbinki;  mām — Mane.

Vertimas

Tad kokios gali būti abejonės dėl Man atsidavusių doringų brāhmaṇų ir didžių išminčių [kad jie pasiekia aukščiausią tikslą]? Todėl pelnęs šį laikiną, menką kūną, garbinki Mane.

Užduoti klausimą

Prisijunkite, kad paskelbtumėte

Klausimų dar nėra

Būkite pirmasis skaitytojas, uždavęs klausimą apie šį posmą.