Betarpiško patyrimo kelias

Kai bhaktas susimąsto apie Dievą, mintys apie Jį užvaldo visą jo sąmonę, o Dievo sąmonę tokiomis akimirkomis užvaldo mintys apie bhaktą. Taigi, giliai pasinėręs į mintis apie Savo bhaktą Arjuną, malonės ir meilės kupina širdimi, karžygio net neprašomas, Śrī Kṛṣṇa pradeda kalbėti apie dvasinį pasišventimą, kuriam daugiausia ir paskirtas septintas skyrius.

Šį skyrių, kuriuo prasideda antra šešeto skyrių dalis ir kurio dėmesio centre yra bhakti-yoga, sudaro trisdešimt posmų ir visi jie išeina iš Śrī Kṛṣṇos lūpų. Kṛṣṇa kalba apie jñāną (žinias) ir vijñāną (betarpišką patyrimą) (2), Jo žodžiais, išsivadavimo kelią renkasi vos vienas kitas (3), dauguma žmonių yra visa galva pasinėrę į išgyvenimo rūpesčius ir materialius malonumus, bet net ir iš pasiekusiųjų išsivadavimą retas kuris pažįsta Śrī Kṛṣṇą iš tikrųjų. Tolesniuose devyniuose posmuose Kṛṣṇa paaiškina, kad Jis yra visaties šaltinis ir materialiosios energijos valdovas. Materialioji energija reiškiasi penkiais grubiais elementais, prie kurių priskiriami ir protas, intelektas bei ego. Kita Śrī Kṛṣṇos energija – sąmone pasižyminti gyvoji būtybė, kuriai ir skirtas visas kosminis pasaulis (4–6).

Śrī Kṛṣṇa yra visa ko esmė. Jis yra vandens skonis, žemės kvapas, Saulės bei Mėnulio šviesa (8–9). Išties, iš Jo randasi viskas, Jis persmelkia viską. Kyla klausimas, kodėl žmonės nieko apie Jį nežino? Śrī Kṛṣṇa atsako, kad taip yra dėl māyos (materialiosios energijos), kurią sudaro trys guṇos, poveikio (13). Jo māyą peržengti gali tik tie, kurie Jam nusilenkia (14), bet stokojantys išminties Jam lenktis nenori (15). Tai tik išmintingųjų tikslas, kurio jie siekia daugybę gyvenimų, bet tokie žmonės yra retenybė ir jie labai Viešpačiui brangūs (19).

Žmonės, kurių suvokimą aptemdė troškimai, garbina kitus devus ir pelno menkaverčius dalykus (20–23), tačiau dualizmo iliuziją ir nuodėmę peržengę jogai su tvirtu tikėjimu garbina Kṛṣṇą (28). Jie betarpiškai susiliečia su Kṛṣṇa ir Kṛṣṇa visada glūdi jų sąmonėje. Šią išvadą Śrī Kṛṣṇa dar kartą patvirtina skyriaus pabaigoje, kalbėdamas apie nesuskaitomas Savo galias: „Siekiantieji išsivaduoti iš senatvės bei mirties, Manyje radę prieglobstį, patiria Absoliutą (Brahmaną), pilnatinę ašybę (adhyātma) ir pasekmingą veiksmą (karma). Suvokusieji Mane ir tiesas apie fenomenalybę (adhibhūta), kosminį pasaulį valdančią jėgą (adhidaiva), vidinę veiksmo paskatą (adhiyajña), taip pat tie, kurių protas nenukrypstamai sutelktas į Mane, atmena Mane net mirties akivaizdoje“ (29–30). Čia vartojami specialūs sanskrito terminai paaiškinti aštunto skyriaus pradžioje.

Visi posmai

  1. Posmas 1Śrī Bhagavānas tarė: Arjuna, paklausyki, kaip, sutelkęs protą į Mane, Manyje atradęs saugią priebėgą ir praktikuodamas jogą, pažinsi Mane visą ir tau neliks abejonių.
  2. Posmas 2Atskleisiu tau šias žinias ligi galo, o kartu ir būdą, kaip jas betarpiškai patirti. Turinčiam šias žinias daugiau nėra ką šiame pasaulyje pažinti.
  3. Posmas 3Iš tūkstančių žmonių vos vienas kitas siekia tobulumo, o iš visų siekiančiųjų ar jau pasiekusių tobulumą vos vienas kitas pažįsta Mane iš tikrųjų.
  4. Posmas 4Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas, ir ego – tai Mano materialioji energija (prakṛtiḥ), padalinta į aštuonias kategorijas.
  5. Posmas 5Tai žemesnioji mano prigimtis, o tvirtaranki, bet žinoki, kad, be jos, yra kita – aukštesnioji prigimtis, kurią sudaro individualusis „aš“ (jīva) ir kuri palaiko šį kosminį pasaulį.
  6. Posmas 6Žinok, kad šios dvi prigimtys yra visų sukurtųjų būtybių šaltinis, o Aš – šio kosminio pasaulio pradžia ir pabaiga.
  7. Posmas 7Niekas Manęs nepranoksta, o Arjuna. Visas kosminis pasaulis laikosi ant Manęs kaip perlai, suverti ant siūlo.
  8. Posmas 8O Kuntī sūnau, Aš – vandens skonis, Aš – Mėnulio ir Saulės šviesa. Aš – šventas garsmuo oṁ visose Vedose, Aš – garsas eteryje, Aš – narsa žmoguje.
  9. Posmas 9Aš – grynas žemės kvapas, ugnies kaitra, gyvųjų gyvastis, asketų askezė.
  10. Posmas 10O Pārtha, žinok, kad esmi amžina gyvųjų būtybių sėkla. Aš – išmintingųjų išmintis ir galingųjų galybė.
  11. Posmas 11O geriausias iš Bharatų, Aš esmi jėga stipriųjų, laisva nuo troškimų ir prisirišimo. Aš – aistra žmoguje, neprieštaraujanti šventraščių priesakams.
  12. Posmas 12Žinok, kad visi sąmonės būviai, susiję su skaista (sāttvika), veržlumu (rājasika) ir vangumu (tāmasika), kyla iš Manęs ir iš niekur kitur. Guṇos ir jų sukelti sąmonės būviai Manęs neveikia, nes jie yra Mano valdžioje.
  13. Posmas 13Suglumintas šių sąmonės būvių, kurie yra trijų guṇų padarinys, pasaulis nepažįsta Manęs, nekintamo, esančio kitapus šių sąmonės būvių.
  14. Posmas 14Šią dievišką, išorinę Mano galią māyą, susidedančią iš trijų guṇų, išties labai sunku įveikti, bet radusiems išimtinį prieglobstį Manyje ją peržengti pavyksta.
  15. Posmas 15Nesupratingieji, žemiausieji iš žmonių padermės, tie, kurių išmintį pasiglemžė māyā, ir materialistiškos (asuriškos*) prigimties bedieviai – visi šie nederamais darbais garsėjantys nedorėliai nesikreipia į Mane prieglobsčio.
  16. Posmas 16Mane garbina keturių rūšių doringi žmonės: kenčiantys, ieškantys tiesos, trokštantys turtų ir išmintingieji (jñāniai), o Arjuna, geriausiasis iš Bharatų.
  17. Posmas 17Pranašiausias iš jų yra išmintingasis, amžinai su Manimi susijęs ir išimtinai Man atsidavęs. Išties, Aš be galo brangus tokiam žmogui, o jis brangus Man.
  18. Posmas 18Visi jie taurūs žmonės, bet išmintingasis – tai Aš Pats. Aš taip manau, nes šis žmogus į Mane sutelkė visas savo mintis, Mane pasirinko savo prieglobsčiu, Mane laiko vieninteliu ir aukščiausiu tikslu.
  19. Posmas 19Po daugybės gimimų išminčius, žinantis, kad „Vāsudeva*– tai viskas“, visa širdimi nusilenkia Man. Tokia iškili asmenybė yra tikra retenybė.
  20. Posmas 20Tie, kurių suvokimą pasiglemžė įvairūs troškimai, pasišvenčia kitoms dievybėms. Laikydamiesi įvairių su jų garbinimu susijusių taisyklių, jie patenka savo prigimties nelaisvėn.
  21. Posmas 21Kad ir kokią dievybę pasirinktų garbinti tikintis sekėjas, Aš įkvepiu jam tvirtą tikėjimą ja.
  22. Posmas 22Tikėjimo įkvėptas sekėjas garbina pasirinktą dievybę ir iš jos rankų gauna trokštamus vaisius, nors iš tikrųjų juos suteikiu Aš.
  23. Posmas 23Tačiau šių riboto intelekto žmonių pelnomas vaisius yra netvarus. Devų garbintojai keliauja pas devus, o Mano bhaktai ateina pas Mane.
  24. Posmas 24Nepažįstantys aukščiausios Mano prigimties, kuri yra nekintama, nepranokstama, nenubudusio intelekto žmonės laiko Mane viso labo regima neapreikšto, beformio Brahmano apraiška.
  25. Posmas 25Mane gaubia Mano dieviškos energijos skraistė (yoga-māyā), pro kurią esu matomas ne visiems, todėl apkvailintas pasaulis nepažįsta Manęs – negimusio, amžino.
  26. Posmas 26O Arjuna, Aš pažįstu visas gyvąsias būtybes, kurios buvo, yra ir dar bus, bet Manęs nepažįsta niekas.
  27. Posmas 27O Bhārata, o priešų triuškintojau, gyvosios būtybės nuo pat gimimo yra apimtos iliuzijos, nes jas veikia dualizmo regimybė, kurią gimdo troškimas ir neapykanta.
  28. Posmas 28Tačiau kieno darbai kilnūs, kas daugiau nebesėja pikta, tas išsilaisvina iš dualizmo iliuzijos ir garbina Mane su tvirtu ryžtu.
  29. Posmas 29Siekiantieji išsivaduoti iš senatvės bei mirties, Manyje radę prieglobstį, visapusiškai suvokia Absoliutą (Brahmaną), pilnatinę ašybę (adhyātma) ir pasekmingą veiksmą (karma).
  30. Posmas 30Suvokusieji Mane ir tiesas apie fenomenalybę (adhibhūta), kosminį pasaulį valdančią galią (adhidaiva), vidinę veiksmo paskatą (adhiyajña), taip pat tie, kurių protas nenukrypstamai sutelktas į Mane, suvokia Mane net mirties akivaizdoje.

Klausimai

Populiariausi šio skyriaus klausimai